„Gelbstint eilinį Rajaną“ / Saving Private Ryan (1998)
Kariniai filmai turėtų būti skirstomi į „prieš“ ir „po“ „Gelbstint eilinį Rajaną“. Joks filmas labiau nepakeitė to, kaip ekrane vaizduojame didžiausią praėjusio amžiaus karinį konfliktą. Steveno Spielbergo šedevras pakeitė taisykles, žiūrovą įtaisydamas į veiksmo vidurį, geriausias to pavyzdys – siaubą kelianti išsilaipinimo Normandijoje scena. „Gelbstint eilinį Rajaną“ atgaivino žiūrovų susidomėjimą šia tema, atrasdamas meilę kiekvienam kareiviui, bet niekuomet nesentimentalizuodamas.
„Pianistas“ / The Pianist (2002)
Romanui Polanskiui šis filmas laimėjo ir geriausio režisieriaus „Oskarą“, ir auksinę Kanų šakelę. Jo paties išgyvenimais paremta juosta pasakoja apie pianistą (Adrienas Brody), bandantį išgyventi nacių Lenkijoje. Istorija čia neįtikėtinai paprasta – jokių suktų siužeto detalių, tik nuolatinė kova už būvį. Bet būtent tai „Pianistą“ ir padaro vienu labiausiai sukrečiančių filmų kino istorijoje.
„Juodoji knyga“ / Black Book (2006)
Paulo Verhoeveno „Juodoji knyga“ yra trys filmai viename. Tai trileris apie jauną žydę (Carice van Houten), pabėgančią nuo nacių ir pradedančią veikti su pasipriešinimo judėjimu. Bet tai ir meilės istorija apie į Trečiąjį reichą infiltruotą merginą, įsimylinčią vyrą, kurį turi nužudyti. Visuomet polemizuojantis P.Verhoevenas į filmą įdeda humoro, sekso, mirties ir grožio – net kalbėdamas apie Antrąjį pasaulinį karą jis negali padaryti paprasto filmo apie gėrio ir blogio kovą.
„Atpirkimas“ / Atonement (2007)
Kiekvienas filmas apie Antrąjį pasaulinį karą bus liūdnas, bet retas kuris yra toks triuškinančiai beviltiškas kaip „Atpirkimas“. Trijų dalių istorija pasakoja apie turtingą britę (Keira Knightley), jos tarno sūnų, su kuriuo ji keičiasi laiškais (James McAvoy) ir mergaitę, kurios nesusigaudymas situacijoje juos išskiria. Pasakodamas ne vien apie Diunkerko mūšį, bet ir apie tai, kas vyko prieš ir po jo, režisierius Joe Wrightas sugeba įtikinti, jog didžioji karo tragedija yra tai, kad jis yra milijonų skirtingų odisėjų pabaiga.
„Negarbingi šunsnukiai“ / Inglourious Basterds (2009)
Quentinas Tarantino pavadinimą pasiskolino iš aštunto dešimtmečio juostos, kur būrelis žydų Antrojo pasaulinio karo metais įveikia Hitlerį. Nepaisant išgalvoto siužeto, filmas tobulai tinka firminiam Q.Tarantino stiliui, sudėtam iš gyvų dialogų ir grafiško smurto. Šį filmą visuomet prisiminsime dėl Christopho Waltzo debiutinio vaidmens JAV, už kurį jis laimėjo „Oskarą“ ir įėjo į kino istoriją kaip vienas įdomiausių visų laikų blogiukų.
„Stalingradas“ / Stalingrad (2013)
Natūralu, kad pirmasis rusų kino bandymas dirbti su IMAX 3D technologija buvo skirtas Stalingrado mūšiui. Nepaisant to, kad filmas rusų, režisierius Fiodoras Bondarčiukas sugeba pažvelgti į karą nešališkai, aptardamas abiejų pusių gyvenimą. Filmo efektai bei didžiulės karinės scenos yra be galo įspūdingi, tačiau tai, kaip kūrėjai suderina karą su meile, Vokietiją su Rusija, skausmą su viltimi, yra tikroji filmo stiprybė.
„Įniršis“ / Fury (2014)
Šiuo filmu Davidas Ayeris įrodė esąs vienas stipriausių dabar dirbančių režisierių. Brado Pitto suvaidinto seržanto vedama tankistų grupė keliauja į tiesioginį mūšį su vokiečiu kariais. D.Ayeris visuomet domėjosi smurtu ir tarp nepažįstamųjų užsimezgusiais ryšiais, o „Įniršis“ šias dvi temas sujungia. Visa komanda veikia kaip vienas organizmas, o skausmas (tiek patiriamas, tiek sukeliamas) čia toks spontaniškas ir netikėtas, jog silpnesnių nervų žiūrovams žiūrėti nerekomenduojama.
„Pakilo vėjas“ / The Wind Rises (2013)
Paskutinis legendinio Hayao Miyazakio filmas koncentruojasi į konflikto priežastis, ne į jo pasekmes, bet yra ne mažiau emociškai paveikus. Animacinė japonų lėktuvų inžinieriaus Jiro Hirkoshi biografija atsisako kaltę suversti vienam veikėjui ir parodo nepaprastą manipuliacijos žmonėmis galią. Vizualiai tai nėra labiausiai kerintis H.Miyazakio filmas, bet paskutinis animacijos genijaus kūrinys yra gilus ir filosofiškas.
„Nepalūžęs“ / Unbroken (2014)
Šį išgyvenimo drama nebūtų sukurta, jei ne Angelinos Jolie vardas. Antrasis jos režisuotas filmas pasakoja apie Louisą Zamperini (Jack O’Connell), japonų karo belaisvį. Reliatyviai pigiai padarytas filmas koncentruojasi į santykį tarp kalinio ir prižiūrėtojo. Tai gražus, puikiai suvaidintas, paprastas filmas apie sudėtingą situaciją.
„Sauliaus sūnus“ / Son of Saul (2015)
Vos paskelbus, jog Didįjį žiuri prizą pernai atsiėmė „Sauliaus sūnus“, buvo aišku, kad jis laimės ir „Oskarą“. Tiek režisieriui, tiek aktoriui tai buvo pirmasis pilnametražis filmas, bet jiems pavyko sukurti bene autentiškiausią kada nors šia tema sukurtą filmą. Ant 35 mm juostos nufilmuotas darbas seka koncentracijos stovykloje kalinius žudyti priversto žydo Sauliaus bandymą palaidoti jauną berniuką. Tikrų pasakojimų įkvėptas režisierius László Nemesas visą filmą primena apie prie pat esantį mirties fabriką. Tokio filmo negalima pamiršti – o ir nereikėtų.
