„Jaučio galva“ („Bullhead“), „Kaulai ir rūdys“ („Rust and Bones“), „Purvini pinigai“ („Drop“), „Toli nuo skubančios minios“ („Far From The Madding Crowd“), „Danų mergina“ („Danish Girl“) – tik maža dalis filmų, kuriuose vaidina 38-erių M.Schoenaertsas.
Kieto vyruko įvaizdžio nesikratantis aktorius kino pasaulyje yra gavęs Marlon Brando pravardę už savo tvirtai sudėtą kūną ir charizmą. Šiais metais festivalis „Kino pavasaris“ kviečia iš naujo įsitikinti M. Schoenaertso aktoriniais sugebėjimais dramoje „Didesni purslai“ („A Bigger Splash“, rež. Luca Guadagnino, 2015). Drauge su juo šiame filme vaidina tokie kino grandai, kaip Tilda Swinton, Ralphas Fiennesas ir Dakota Johnson.
Ankstyvas debiutas
Aktorius M.Schoenaertsas gimė 1977 m. Antverpeno mieste, Belgijoje. Šeimoje, kuri pasižymėjo didele meile kinui, Matthiasas buvo beveik vienturtis: jis turi 23 metais vyresnį brolį, kuris šiuo metu yra teisininkas, tačiau aktorius ilgą laiką buvo vienintelis tėvų meilės objektas. Tiesa M. Schoenaertso tėvai niekada taip ir nebuvo susituokę, o pats aktorius jų santykius vadina „komplikuotais“. Tėtis Julienas Schoenaertsas buvo garsus Belgijos aktorius, todėl galima sakyti, kad mūsų herojus iš savo tėčio perėmė ne tik pavardę, bet ir aistrą vaidinti. Matthiaso motina Dominique Wiche taip pat buvo netiesiogiai susijusi su kinu – ji filmavimo aikštelėje dirbo kaip kostiumų dailininkė.
Matthiasas pirmą kartą pasirodė scenoje 9-erių – spektaklyje „Mažasis princas“. Jame taip pat vaidino jo tėvas, o mama kūrė kostiumus.
13-os nusifilmavo savo debiutiniame filme „Daens“ (rež. Stijn Coninx, 1992), kuris pasakoja XIX a. pabaigoje gyvenusio kunigo istoriją. Šiame filme jaunasis aktorius taip pat filmavosi kartu su tėčiu. Filmas buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias užsienio šalies filmas.
Savęs paieškos
Nepaisant ankstyvo debiuto, Matthiasas niekada rimtai nesvarstė galimybės tapti profesionaliu aktoriumi. Drąsų ir ambicingą jaunuolį anksti patraukė grafičio menas, todėl vaidybą kuriam laikui teko patraukti į antrą planą. Aktorius ir šiandien sako, kad piešimas jam yra daugiau nei hobis, greičiau aistra. Jo pseudonimu Zenith „Youtube“ kanale galima rasti nemažai medžiagos, kur jis pasakoja apie savo kūrybą. Šiandien jis, gatvę iškeitęs į studiją, toliau piešia ir eksperimentuoja, tačiau savęs nelaiko dailininku. Piešimas yra jo laisvės išraiškos forma, todėl užima svarbią vietą jo gyvenime.
Šiandien garsus aktorius paauglystėje buvo geras futbolo žaidėjas. Jis daug laiko skirdavo treniruotėms ir net turėjo galimybę tapti profesionaliu sportininku. Sulaukus 16-os Matthiasui net buvo patikėta vieta komandoje „Beerschot“, tačiau jis visam laikui apsisprendė mesti profesionalų sportą ir pasirinko studijas.
Iš pradžių Matthiasą iš universiteto išmetė už paskaitų nelankymą. Kaip jis pats sako: „Buvau tingus.“ Tačiau sulaukęs 21-erių jis tvirtai pasiryžo baigti studijas ir, įstojęs į Antverpeno Dramos menų akademiją, sėkmingai ją baigė. Dar studijų metais jis pradėjo aktyviai dalyvauti įvairiose televizijos programose. Pradėjęs nuo mažų vaidmenų, po kurio laiko perėjo į profesionalų kiną.
Pabaigęs Dramos menų akademiją jis toliau tęsė aktoriaus karjerą ir nusifilmavo keliuose nekomercinio kino filmuose. Pirmąją pagrindinę rolę aktorius suvaidino filme „Meilė priklauso visiems“ („Love Belongs to Everyone“, rež. Hilde Van Mieghem, 2006). Vėliau – ir Amerikoje populiarumo susilaukusiame „Jaučio galva („Bullhead“, rež. Michael R.Roskam, 2011).
Nelaiko savęs aktoriumi
Viename interviu M.Schoenaertsas sakė: „Aš nemėgstu būti atsargus. Manau, tai nuobodu. Aš noriu būti aistringas, noriu įmesti save į ką nors netikėto, noriu būti blogas.“ Praėjus keliems dešimtmečiams po pirmojo filmo, M.Schoenaertsas šiandien savęs nelaiko aktoriumi. Jis sako: „Aš nežinau, ką reiškia būti aktoriumi.“ Galbūt todėl, kad jis niekada neturėjo tikslo tokiu tapti, o kino industrijoje atsirado tik dėl susiklosčiusių aplinkybių.
Matthiasas yra iš tų žmonių, kurie gyvena dabartimi nuolat savęs ieškodami. „Mes visada esame pereinamoje būsenoje – vis iš naujo atrandame, kas mes ir kuo norėtume būti, – priduria jis. – Geriausia būna tada, kai pamirštu, kad atlieku vaidmenį, pamirštu intelektualinį iššūkį, kurį neša kiekvienas veiksmas. Menas kyla iš visiškos laisvės.“
Šiais metais festivalis „Kino pavasaris“ į savo programą įtraukė ilgai lauktą filmą „Didesni purslai“. Roko žvaigždė Mariana (Tilda Swinton) Italijos paplūdimyje mėgaujasi saule su savo meilužiu, kino operatoriumi Polu (Matthias Schoenaertsas). Po gerklės operacijos ji kuriam laikui pasitraukė iš viešo gyvenimo ir scenos.
Meilužius visiškai netikėtai aplanko muzikos prodiuseris Haris (Ralphas Fiennesas). Maža to, jis pasirodo ne vienas, o su gražuole dukterimi Penelope (Dakota Johnson), kurią neseniai sutiko po ilgo nesimatymo. Šis filmas – tai Jacques’o Deray „Baseino“ (1969) perdirbinys, pavadinimas jam pasiskolintas iš to laikmečio garsaus britų menininko Davido Hockney paveikslo „Didesni purslai“ („A Bigger Splash“).
