Virtualiu būdu Torontas „persikėlė“ į kiekvieno namus. Būsimą projektą pristatė ir filmo „Maša“ režisierė Giedrė Žickytė bei jo prodiuserė iš Prancūzijos Christine Le Goff. Tai pirmas kartas kino festivalio „Hot Docs“ istorijoje, kuomet jo Forume atrinktas dalyvauti autorius iš Lietuvos.
„Ši pandemija – didžiulis iššūkis visam pasauliui, tačiau tuo pačiu pademonstruoja ir žmogaus kūrybiškumo galimybes, kaip galima modifikuoti veiklą, atpalaiduoti mąstymą ir kardinaliai pasikeitusioje situacijoje surasti būdų, kaip prisitaikyti.
„Hot Docs Forumo“ organizatoriai sukūrė virtualų renginį, kuriame šimtai jame turėjusių dalyvauti žmonių susijungė vienu metu iš įvairiausių pasaulio kampelių bei skirtingų laiko zonų, – apie pirmąją virtualią patirtį, dalyvaujant „Hot Docs Forum“, pasakoja dokumentinio filmo „Maša“ režisierė Giedrė Žickytė. – Tai buvo įdomus jausmas – lyg visi tą akimirką esame susitikę Toronte, bet tuo pačiu metu pas vieną matai ryto saulę ir palmes pro langą, kitur temsta ir lietus... Atrodo, lyg būtų dingęs bet koks statusas – „HBO“ atstovas pasidalijo, kad jis darbiniams pokalbiams pasijungęs iš kaimynų, nes namuose triukšmauja mažamečiai vaikai, o pokalbio su „Netflix“ metu prieš ekraną nuolat šokinėjo katės.“
Po viešo filmo pristatymo bei diskusijos vyko individualūs susitikimai su industrijos atstovais iš viso kino pasaulio. „Hot Docs Forum“ atveria galimybę net ir ankstyvoje projektų darbų stadijoje pritraukti ne tik Europos, bet ir Šiaurės Amerikos atstovų dėmesį.
„Namiškiams juokauju, kad šiuo metu esu Toronte, nes esu įsitraukusi į kasdien suplanuotus virtualius susitikimus, taip pat vykstančias paskaitas, filmų peržiūras, įvairias sesijas. Vyksta net ir „festivaliniai vakarėliai“, į kuriuos užsiregistravus, gali susipažinti su renginio svečiais iš viso pasaulio“, – pasakoja G.Žickytė.
Ši pandemija – didžiulis iššūkis visam pasauliui, tačiau tuo pačiu pademonstruoja ir žmogaus kūrybiškumo galimybes, kaip galima modifikuoti veiklą, atpalaiduoti mąstymą ir kardinaliai pasikeitusioje situacijoje surasti būdų, kaip prisitaikyti.
Dokumentinis filmas „Maša“ – tai istorija apie fotografę Mašą Ivanšitsovą, kurios niekur nepublikuoti darbai atrasti palėpėje Sankt Peterburge. Sukauptas 30 000 tūkstančių gatvės fotografijos negatyvų archyvas dokumentuoja tris Sovietų Sąjungos dešimtmečius. Su negatyvais rasti ir asmeniniai dienoraščiai, kuriuose atsiskleidžia moters kaip kūrėjos ir mūzos sudėtingas gyvenimas.
Filmo „Maša“ idėja kilo prodiuserei Christine Le Goff, kurios biografijoje daugiau kaip 50 filmų, tarp kurių ir „Oskarą“ pelnęs „Murder on Sunday morning“. Netikėtai internete pamačiusi straipsnį apie Peterburge atrastą moters fotografės archyvą, prodiuserė nuvyko į Rusiją ir užsitikrino teises į istoriją. Pažiūrėjusi lietuvių režisierės Giedrės Žickytės dokumentinį filmą apie fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“, prodiuserė pakvietė kūrėją prisijungti prie komandos.
„Kūrėjai visada svajoja apie atradimus. Negalėjau atsisakyti šito pasiūlymo, ypač pamačiusi kokia tai įdomi medžiaga, atverianti visą epochą ir tuo pačiu asmenišką vienos moters dramą. Šios fotografės gyvenimas vertas Dostojevskio novelės“, – apie kūrybinį filmo procesą pasakoja G.Žickytė.
„Hot Docs Forum“ dalyvių susitikimai vyks visą gegužės mėnesį.
