Brynjar, dabar jau 18 metų amžiaus studentas, gyvena Islandijoje, studijuoja sportą ir sveikatingumą. Taip pat dirba kelte, plaukiojančiame iš Reikjaviko į Viðey, yra atsakingas už laivo prisišvartavimą. Laisvalaikiu vaikinas žaidžia futbolą, badmintoną ir klausosi elektroninės muzikos. Ateityje norėtų tapti laivo kapitonu arba futbolo treneriu.
„Žaisti su LEGO pradėjau būdamas penkerių, su mama ne kartą aplankėme „Legoland“ parką. Tačiau mano istorija prasidėjo ne nuo „Titaniko“, o nuo susižavėjimo garo varikliais. Buvau tiesiog apsėstas garo traukinių, bet tada mano senelis Ludvik Ogmundsson man papasakojo apie garo varikliu varomą legendinį laivą „Titaniką“ ir jo liūdną, bet įstabią istoriją.
Ėmiau tiesiog „ryti“ informaciją apie tai... Filme pamatysite visą mano vienuolikos mėnesių kelionę iki tikslo – pastatyti „Titaniko“ repliką iš LEGO pagal žaislinio 4 cm žmogeliuko mastelį, tik galiu pasakyti, kad man prireikė 700 valandų ir 70 tūkst. LEGO kaladėlių,“ – pasakoja Brynjar Karl. – „Geriausias autizmo bruožas, kurį turiu, tai nenumaldomas noras sužinoti kuo daugiau apie sudominusį dalyką, įsigilinimas ir užsispyrimas. Įprastai žmonės taip nepameta galvos dėl savo pomėgių.“
Brynjar mama prisimena, kad pirmą kartą išgirdusi ambicingą sūnaus planą buvo šoke, tai atrodė visiškai neįmanoma, bet jo atkalbėti nepavyko. Teko kviesti žmones aukoti savo senas LEGO kaladėles, nes jų reikėjo dešimtimis tūkstančių. Pirmoji laivo versija Islandijoje buvo pastatyta iš 56 tūkst. LEGO kaladėlių, tačiau ji lūžo transportavimo iš Norvegijos į Vokietiją metu. Antroji versija buvo solidesnė – prireikė beveik 70 tūkst. LEGO kaladėlių ir 120 tūbelių klijų sutvirtinimui. Šiandien Brynjar Karl pastatytas „Titanikas“ eksponuojamas „Titaniko“ muziejuje Tenesyje, JAV.
Po filmo pasirodymo Brynjar vėl sulaukė daug dėmesio tiek iš savo kraštiečių, tiek iš pasaulio žiniasklaidos. Tačiau jis pabrėžia, kad per aštuonis metus nuo „Titaniko“ pastatymo iki filmo premjeros, visuomenės požiūris labai pasikeitė: „Būsiu atviras, šiandien po filmo peržiūrų manęs mažai klausia apie mano autizmą. Manimi susidomi kaip Brynjar Karl, LEGO statytoju, o ne mano negalia. Taip, kalbėdamas kartais užsikertu, pametu mintį viduryje sakinio, turiu bendravimo iššūkių, tai mano autistiškumo pasireiškimas, bet tai, ką turiu papasakoti, jiems yra svarbiau. Tai yra tikrasis priėmimas. Autizmas nėra grėsmė, ko reikia bijoti, ar iš ko būtų galima juoktis. Kiekvienas žmogus šioje planetoje yra kitoks ir tai reikia gerbti. Tėvai turi to išmokyti savo vaikus.“
Nors metams bėgant LEGO užima jau mažesnę Brynjar gyvenimo dalį, „Icelandair“ pakvietė jį naujam projektui – pastatyti Boeing 737 Max repliką iš LEGO. Šį kartą į nuotykį jis leidosi su savo draugu Mikael – šiuo metu jau konstruojamas lėktuvo korpusas. Tai bus žymiai sudėtingesnis statinys už „Titaniką“.
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, pristatydama šį filmą Lietuvoje, tikisi, kad visuomenė geriau supras autistiškų žmonių patirtis bei bus atviresnė įtraukties projektams švietimo sistemoje. Kompanija LEGO finansavo šio filmo įgarsinimą lietuvių kalba, kad filmas būtų patogus žiūrėti ir jaunesnio amžiaus žiūrovams bei žmonėms, turintiems skaitymo iššūkių.
„Kaip „Titanikas“ mane išgelbėjo“ – kinuose nuo lapkričio 12 d.
