Ramiai besikeičiantys kadrai pasakoja apie Bratislavos miestą. Skirtingose erdvėse besikuriančios siužetinės linijos jungia ir skiria intymiąją ir viešąją erdves, gyvūnų ir žmonių gyvenimus ir, svarbiausia, narplioja vienišumo temą urbanistinėje bendruomenėje. Šios opozicijos viena kitai nepriešinamos, veikiau per kontrastus atskleidžia miesto įvairovę. Taip Bratislava – filmo protagonistė – suskamba kaip kontrastinis polifoninis kūrinys.
Kodėl vienu mostu neaprėpiamam miestui reprezentuoti pasirenkamos kompozitoriaus, vienišos moters, jauno politiko, menininkės ir kelio darbininkų figūros, tiksliai nėra atskleidžiama. Daryti prielaidą galima tik remiantis filme išsakyta poetiška mintimi – vienatvė tampa prabanga nepakeliamame pasaulyje.
Vienintelis Blankos kontaktas su išore – besidarbuojantis statybininkas, telefonas ir televizorius.
Filmo veikėjai nejučiomis panyra į rutiną, trokšta ryšio su kitais ir sykiu atsiskiria nuo aplinkos. Gal todėl ir Blanka, besibodinti mažai kintančia kasdienybe, reprezentuoja dabarties žmogui būdingą uždarumą. Dienas leisdama prie televizoriaus ekrano, rūkydama jau pusmetį renovuojamame balkone, moteris niekuo nesistebi ir nesidžiaugia. Jos pasaulis apsiriboja uždara erdve, kurioje ji jaučiasi saugi. Vienintelis Blankos kontaktas su išore – besidarbuojantis statybininkas, telefonas ir televizorius.
Tiesa, laikui bėgant matyti besikaupiantis beketiškasis laukimas – trokštama gyventi gražiai, nesibaiminant dėl nepageidaujamo aplinkinių pasirodymo.
Filmo estetikai reikšmingiausias personažas – vienišas kompozitorius Danko.
Priešybe tampa jaunas, veiklus politikas, kuris tiki, kad gali įkvėpti rinkėjus juo pasikliauti. Vyro pasiruošimas rinkimams, reklamos kūrimas ir fone šmėžuojantis miestas suponuoja, kad žvelgiama į kiek naivoką oportunistą, tikintį, kad net būdamas vienas jis gali suburti bendruomenę.
Miesto scenografiją nuolat kuria ir tykiai besidarbuojantys kelininkai – įvaldę techniką jie per linijas miestui suteikia formą ir harmoniją. Vis tik filmo estetikai reikšmingiausias personažas – vienišas kompozitorius Danko. Būtent jis klajoja Bratislavos gatvėmis ir technikos keliamą triukšmą mintyse perkeičia į simfoninį kūrinį. Jis tampa miesto pasakojimo dalimi ir lydi žiūrovus visos kelionės po miestą metu. Žvelgdamas į besikeičiantį urbanistinį kraštovaizdį, vyras šuniui – artimiausiam bendražygiui – pasakoja, kuo kitokia buvo jo vaikystės Bratislava. Jis grožisi detalėmis ir vaiko atvirumu regi miestą, tad šis tampa jo įkvėpimo šaltiniu.
Nors nėra aiškios struktūros ir pasakojimuose stokojama intrigos, „Linijų“ fokusas kreipiamas į kasdienybę – ji poetizuojama ir pristatoma kaip tikrasis meno kūrinys. Pasirinktos asmenybės atspindi beaugantį miestą, kuriame organiškai keičiasi dinamiška išorinė erdvė (joje geriausiai jaučiasi kompozitorius ir jaunas politikos veikėjas) su statiška vidine (čia daugiausia veikia filme pasirodžiusios moterys – jauna menininkė ir vieniša posovietinio buto gyventoja). Lyg nejučiomis skirtingose sferose veikiantys filmo veikėjai susilieja į vieną personą. Viename interviu B.Sliepkova yra sakiusi, jog visi šie žmonės jai primena, kokia skirtinga kartais būna ji pati: ir trokštanti ryšio su aplinkiniais, ir užsidaranti nuo pasaulio savo privačioje erdvėje.
Muzika – esminis raktas šifruojant šį filmą, tik pagrindinius akordus groja ne žmonės ir jų patirtys, o miesto vaizdai. Kuriamoje simfonijoje Bratislava ne tik ryškiausias personažas, bet ir judrumo, proveržio metonimija. Muzikinį takelį filmui kūrė kompozitorius Jonatanas Pastirčakas, kuris bendradarbiaudamas su režisiere ieškojo originalių miestą reprezentuojančių garsų, tad suskamba automobiliai, įvairūs agregatai ir žmonių balsai. Viskas susipina į vientisą kūrinį. Taip ir filmo struktūra yra susiejama su simfonijos dalimis – fortisimo, presto, moto vibrato.
Taigi, filmo ryškiausios dedamosios – miesto topografija, ją atliepianti simfonija ir akordais tampantys vieniši personažai. Jų istorijų leitmotyvas tas pats: vienatvė, ryšio stoka, iš aplinkinių kylantis nesupratimas. Vizualiame pasakojime apie miestą ir jo žmones Bratislava nuolat keičiasi, išlaikydama istoriją ir verdamasi naujomis formomis – tai nuolat besikurianti, perstatoma, permąstoma erdvė, kuri nepaisant renovacijų, kylančių dangoraižių skamba kaip tikras andante.
Tekstas parengtas kino kritikos mokymų programos „Shorts Critics 2022-2023“ metu.
„Shorts Critics“ – kino kritikos mokymų programa, skirta pradedantiesiems kino kritikams, žurnalistams ar kultūros komunikacijos lauke dirbantiems specialistams, kurie siekia gilinti žinias kino kritikos srityje, lavinti įgūdžius tekstų rašymo srityje, įgyti praktinius įgūdžius trumpametražio kino kritikoje. Kino kritikos mokymų programą „Shorts Critics“ organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.
