„Lošėją” keičia „Modris”
Retrospektyva formuluoja tikslą reikšmingiausiais pasirinkto laikotarpio kūriniais iliustruoti socialinius ir politinius procesus po Šaltojo karo ir Sovietų Sąjungos dominavimo, o taip pat atvaizduoti Rytų Europos šalių ideologinius ir kultūrinius skirtumus, palyginti su Vakarų Europa.
Dauguma iš 50-ties ciklui atrinktų filmų niekuomet nebuvo rodomi Ispanijoje, nors įvertinti titulais Sandanso, Kanų, Berlyno ir kituose prestižiniuose kino festivaliuose.
Ankstesnieji San Sebastiano tarptautinio kino festivalio vadovai keistai ignoruodavo Rytų Europos kiną ir tik retkarčiais pačiu geriausiu atveju vieną vietą išskirdavo kam nors iš Lenkijos, Slovėnijos, Vengrijos ar Rumunijos.
Ankstesnieji San Sebastiano tarptautinio kino festivalio vadovai keistai ignoruodavo Rytų Europos kiną ir tik retkarčiais pačiu geriausiu atveju vieną vietą išskirdavo kam nors iš Lenkijos, Slovėnijos, Vengrijos ar Rumunijos.
Viskas radikaliai pasikeitė prieš ketverius metus, kai direktoriumi buvo paskirtas Jose Luisas Rebordinosas, pradėjęs ieškoti talentingų autorių mūsų kraštuose ir plačiai atvėręs San Sebastiano vartus debiutantams iš Rytų Europos.
Pernai pirmą kartą oficialios programos ledus pralaužė Lietuva su režisieriaus Igno Jonyno ir scenarijaus Kristupo Saboliaus trileriu „Lošėjas”, o į ypač aukštai vertinamą tarptautinių kino mokyklų sąskrydį kvietimą gavo Marijos Kavtaradzės trumpametražis filmas „Pasakyk, kad neskaudės”.
2013 m. bangos protrūkis nesibaigė, bet aiškiai nurodė naują San Sebastiano kryptį, nes šiemet 50 tūkst. eurų piniginį prizą siūlančioje konkursinėje programoje „Nauji režisieriai” jau daugiau nei trečdalį vietų užsitikrino Bulgarija, Vengrija, Rumunija, Rusija ir Latvija.
Lietuviškiems filmams nepavyko sužavėti atrankos komisijos, tačiau Baltijos šalys išlaikė laimingą vietą. Šį kartą pasisekė latvių režisieriaus Juris Kursiečio tikrais įvykiais paremtai dramai „Modris” apie nesuvaldomo charakterio paauglį, kurį į smulkų nusikaltimą pastūmėja susitvarkyti nesugebanti jo mama.
San Sebastiano kino festivalio programos sudarytojas Roberto Cueto šį filmą pastebėjo ir atrado Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris” renginyje „Meeting Point – Vilnius”.
Solidi draugija
Rrugpjūčio 8-ąją oficialiai paskelbtas retrospektyvos „Rytų pažadai. Rytų Europos autobiografija” sąrašas intriguoja daugybe ypatingų, nepamirštamų, mėgstamų ir būtinų pamatyti kūrinių.
Stipriausiai Lietuvą garsinantis Maestro Šarūnas Bartas ir jaunosios drąsių autorių kartos atstovė Kristina Buožytė pateko į pavydėtinai gerą kompaniją kartu su vengrais Gyorgy Palfi (San Sebastianas paėmė net du jo filmus „Žagsėjimas” ir „Taksidermija”), Korneliu Mundruczo („Johanna”), Nimrodu Antaliu („Kontrolieriai”), rumunais Cristi Puiu („Pono Lazaresku mirtis”), Cristianu Mungiu („Už kalvų”), Marianu Crisanu („Rytoj”) ir Corneliu Poromboiu („12:08 į Rytus nuo Bukarešto”), bosniais Jasmila Žbanič („Grbavica”) ir Danisu Tanovičiumi („Oskaro premija apdovanotas „Niekieno žemė”), serbu Srdanu Golubovičiumi („Pasekmės”), lenkais Malgorzata Szumowska, Wojciehu Smarzowskiu („Vestuvės”) ir Slawomiru Fabickiu („Myliu”), bulgaru Kamenu Kalevu („Rytų pjesės”), estais Veiko Ounpuu („Šventojo Tonio gundymas”) ir Ilmaru Raagu („Klasė”).
Antras kartas galbūt nemeluos?
San Sebastiano tarptautinio kino festivalio pranešime spaudai minima, kad Kristina Buožytė ir Šarūnas Bartas atvyks į svetingąjį ir gurmaniškąjį Baskų kraštą susitikti su retrospektyvos žiūrovais.
Jie tikrai bus ne vieni, nes 13-ąjį kartą organizuojamą tarptautinį kino mokyklų sąskrydį antrus metus iš eilės papuoš lietuviškas trumpametražis filmas.
Režisierės Kamilės Milašiūtės ir operatoriaus Vytauto Katkaus diplominis darbas Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje „Normalu, kad žmonės miršta” dalyvaus studentų trumpametražių filmų konkurse
Režisierės Kamilės Milašiūtės ir operatoriaus Vytauto Katkaus diplominis darbas Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje „Normalu, kad žmonės miršta” dalyvaus studentų trumpametražių filmų konkurse, kurį vertina iš tų pačių mokyklų pakviesti jauni kūrėjai su pasaulinę šlovę pelniusiu režisieriumi.
Prieš dvejus metus San Sebastiano studentų vadovu buvo meksikietis Alfonso Cuaronas („Gravitacija”).
Į „Auksinei kriauklę” pretenduoja ir Baskų krašto filmas
62-asis San Sebastiano tarptautinis kino festivalis įvyks rugsėjo 19 – 28 dienomis.
Renginio organizatoriai dar tik skelbia festivalio turinį mažomis porcijomis.
Didžiausią susidomėjimą generuojančiai pagrindinei konkursinei programai kol kas patvirtinta 10 filmų, bet jie vilioja tituluotais vardais ir ryškiais talentais: „Auksinę palmės šakelę” nuraškęs danų veteranas Bille Augustas, prieš dvejus metus „Auksinę kriauklę” susiradęs prancūzas Francois Ozonas ir jo jaunesnioji kolegė Mia Hansen-Love, „Oskarui” už debiutinį filmą nominuotas belgas Michaelis R. Roskamas, Johną Malkovichių Kazanovos vaidmeniui prisiviliojęs austras Michaelas Sturmingeris, Berlyne ne sykį apdovanotas vokietis Christianas Petzoldas, korėjietis Shim Sung Bo ir ispanai Alberto Rodriguezas, Carlosas Vermutas ir neišskiriamas baskų duetas Jonas Garano ir Jose Mari Goenaga (jie abu gimę San Sebastiane).
Reikšmingiausią San Sebastiano apdovanojimą už karjeros ir gyvenimo nuopelnus per iškilmingąją atidarymo ceremoniją atsiims populiarusis aktorius Denzelis Washingtonas. Jis atvyks į Baskų kraštą su atidarymo ceremonijos trileriu „Ekvalaizeris” , kurio lietuviška premjera planuojama rugsėjo 26-ąją.
Rytų Europos kinas per 2 min. 31 sek.
Tematinės retrospektyvos „Rytų pažadai. Rytų Europos autobiografija” viešinimui San Sebastiano kino festivalis specialiai sumontavo žaismingą ir muzikalų anonsą.
