Artimiausiomis dienomis prie šventės prisijungs „Oskaro” premijos laureatas režisierius Michelis Hazanavichius („Artistas”, „Paieška”), jo žmona aktorė Berenice Bejo, lenkų režisierius Pawelas Pawlikowskis („Ida”), šių metų Berlyno „Auksinio lokio” savininkas Yinanas Diao iš Kinijos ir po du filmus per metus spėjantis sukurti britų režisierius chameleonas Michaelas Winterbottomas (jo naujausios kriminalinės dramos „Angelo veidas” pasaulinė premjera įvyks po dviejų savaičių Toronto tarptautiniame kino festivalyje).
Pasipriešinimas karui
Lygiai prieš 20 metų tas pats Sarajevo oro uostas buvo karščiausias karo zonos taškas. Bosniai po oro uostu paslapčia išrausė požeminį tunelį, kad galėtų pabėgti iš serbų snaiperių užblokuoto miesto ir pargabenti maisto atsargų.
Lygiai prieš 20 metų tas pats Sarajevo oro uostas buvo karščiausias karo zonos taškas.
Šiandien trumpoje gyvybės tunelio atkarpoje veikia svarbiausias ir lankomiausias muziejus, primenantis svečiams, kokius siaubingus košmarus teko išgyventi izoliuotiems Bosnijos piliečiams per karą su serbais. Čia išsigelbėję nuo mirties tuomečiai vaikai pasakoja istorijas, o jų žodžius iliustruoja namų sienose likusios žymės nuo kulkų.
Sarajevo tarptautinis kino festivalis taip pat turi neeilinę istoriją. Visą dvidešimtmetį renginiui vadovaujantis iniciatorius Mirsadas Purivatra apsisprendė sukurti kino festivalį protestuodamas prieš karą.
„Tai buvo viena liūdniausių dienų mano gyvenime. Mačiau, kaip iš susprogdinto Nacionalinės bibliotekos pastato pažiro knygų, ypač retų metraščių pelenai. Tuomet pagalvojau – kaip kažkas galėjo sunaikinti kultūros paveldą”, – prisimena vienas iš pagrindinių Sarajevo kino festivalio herojų.
„Karo kinu” pakrikštytam pirmam kartui teko susirinkti visus mieste sukauptus elektros generatorius, trūko geriamo vandens ir maisto, žmones stingdė baimė papulti į Sarajevą apsupusių snaiperių taikiklius.
Organizatoriai parodė 37 filmus, o į raginimus išeiti iš namų ir rūsių sureagavo 15 tūkst. žmonių, kurie susitiko su nebijojusiais atvykti į miestą režisieriais Leosu Caraxu („Dieviški motorai”) iš Prancūzijos ir Alfonso Cuaronu („Gravitacija”) iš Meksikos.
Trys atidarymo filmai
Simboliška, bet 20-ąjį festivalį Mirsado Purivatros komanda nusprendė pradėti trejais filmais. Vienas jų – 2000 m. „Oskarui” už geriausią užsienio šalies filmą nominuota kultinė drama „Meilė – tai kalė” (Amores Perros) ryškiai įžiebė Kanų festivalio „Kritikų savaitę” laimėjusio režisieriaus Alejandro Gonzalezo Inarritu.
Rugpjūčio 27 d. jo režisuota juodo humoro komedija „Žmogus – paukštis” atvers Venecijos tarptautinio kino festivalio liūtų narvus ir aktoriaus Gaelio Garcia Bernalio karjeras.
Šiemet Kanų festivalio konkursinės programos komisijoje teisėjavęs aktorius, režisierius ir aktyvus prodiuseris Sarajevo kino festivalio atidarymo ceremonijoje atsiėmė garbingiausią apdovanojimą „Sarajevo širdis”, kuris prieš dvejus metus į Bosniją ir Hercegoviną atviliojo netgi Angeliną Jolie su Bradu Pittu.
Dideliame kieme tarp gyvenamųjų namų įrengtame kino teatre po žvaigždėmis „Meilė – tai kalė” atgimė naujam gyvenimui didžiajame ekrane.
Dideliame kieme tarp gyvenamųjų namų įrengtame kino teatre po žvaigždėmis „Meilė – tai kalė” atgimė naujam gyvenimui didžiajame ekrane
Į atidarymo seansą nepatekusius žiūrovus tuo pačiu metu viliojo islandų režisieriaus Benedikto Erlingsono jojantis nuotykis „Apie arklius ir žmones” (Of Horses and Men) ir 13 pasaulinio garso režisierių (tarp jų Sergejus Loznica, Jeanas Lucas Godard'as, Ursula Meier) trumpametražių istorijų rinkinys „Sarajevo tiltai” (The Bridges of Sarajevo), skirtas Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio paminėjimui.
Austrijos-Vngrijos erchercogą Ferdinandą prieš šimtą metų nužudžiusio Gavrilo Principo šūvio vieta šalia tilto yra netoliese centrinės Festivalio aikštės ir rūmų, kur vyks svarbiausi seansai ir konkursinių filmų pristatymai.
Raudonojo kilimo maršas sutraukė į teritoriją tūkstančius žmonių, o policija užblokavo Sarajevo senamiesčio gatves. Minios žiūrovų entuziazmas rodo, kiek daug vietiniams reiškia Sarajevo tarptautinis kino festivalis, kurį miesto gyventojai nesidrovėdami lygina su „Oskarų” įteikimo ceremonija.
Didelės ambicijos
„Šiandien jaučiuosi laimingas. Mes įvykdėme beveik visus svarbiausius tikslus, sufomuluotus per patį sunkiausią pirmąjį festivalį. Šiemet atversime naują puslapį ir stengsimės tapti labiau atviri, draugiškesni ir lengviau pasiekiami viso pasaulio šalims”, – pažymi Mirsadas Purivatra.
Vasaros pradžioje jam teko konsultuoti Odesos kino festivalio vadovą ir dalintis patirtimi, kaip teisingiau organizuoti kultūrinį renginį karo metu. Sarajevo tarptautinis kino festivalis dabar yra ne tik didžiausias renginys Pietryčių Europoje, bet meta iššūkį ir prestižiniams festivaliams.
Šiemet konkursinę programą papuošė trys pasaulinės premjeros. Sarajevą prioritetu pasirinko tokie filmai kaip „Mano vardas Beso” (I Am Beso) iš Gruzijos, „Trys langai ir pakabukas” (Three Windows and a Hanging) iš Kosovo ir „Daina apie mano mamą” (Song of My Mother) iš Turkijos.
Iškart po premjerų Lokarne į Sarajevą užsuks šveicarės Andrea Štakos drama „Kitos merginos gyvenimas” ir graiko Syllaso Tsourmekaso trileris „Sprogimas”. Geriausią konkursinį filmą, režisierių ir aktorius šiemet vertins vengrų režisieriaus Bella Taro vadovaujama komisija, o joje dirbs ir „Kino pavasario” konkursinę programą „Baltijos žvilgsnis” vertinęs Berlyno „Jaunojo kino forumo” vadovas Christophe’as Terhechte.
Per 20 metų Sarajevo auditorija užaugo iki 100 tūkstančių žiūrovų, o festivaliui pavyko sukurti ypač stiprų renginį „CineLink”, kuris gerokai lenkia Venecijos kino mugę ir pernai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Dohos (Kataras) kino institutu.
Į keturių dienų intensyvų renginį pakviesti Balkanų ir Kaukazo šalių regionų režisieriai gauna realią galimybę užbaigti filmus, susirasti potencialius investuotojus.
Į keturių dienų intensyvų renginį pakviesti Balkanų ir Kaukazo šalių regionų režisieriai gauna realią galimybę užbaigti filmus, susirasti potencialius investuotojus. Per pastaruosius metus Sarajevo piniginiais prizais palaiminti kūriniai skynė reikšmingus prizus Berlyne (rumuno Frorino Serbano „Švilpiu kada noriu”, kazacho Emiro Baigazino „Harmonijos pamokos”) ir Venecijoje (Noazo Deshe „Baltas šešėlis”).
Šiemet išankstiniams seansams Sarajevas prisikalbino Transilvanijos kino festivalio direktoriaus Tudoro Giurgiu režisuotą komišką dramą „Kodėl aš?” (Why Me?), Berlyno „Sidabriniu lokiu” apdovanoto Kazachstano režisieriaus E.Baigazino dramą „Sužeistas angelas” (The Wounded Angel) ir dar penkis kūrinius iš Izraelio, Bosnijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Serbijos.
Uždarymas su Woody Alleno magija
Dar viena „Sarajevo širdis” per uždarymo ceremoniją bus įteikta Sarajeve gyvenančiam ir Bosnijai ir Hercegovinai „Oskaro” premiją iškovojusiam režisieriui Danisui Tanovičiui („Niekieno žemė”).
Jubiliejinę šventę užbaigs amerikiečių režisieriaus Woody Alleno romantinė komedija „Mėnesienos magija” (Magic in the Moonlight), kurią nuo rugsėjo 5-osios galės pamatyti ir Lietuvos kino teatrų lankytojai.
