„Oskaro“ svajonės siekia „Ida“ iš Lenkijos, „Leviatan“ iš Rusijos ir „Force Majeure“ iš Švedijos. Laimė nusišypsojo pirmą kartą „Oskarų“ batalijose dalyvaujančiai Mauritanijai, kuri pasirinko Kanų festivalyje puikiai įvertintą, bet tik neoficialią Ekumeninės žiuri premiją gavusią Abderrahmano Sissako muzikinę dramą „Timbuktu“.
Ispano Pedro Almodovaro autoritetas išstūmė argentiniečių režisieriaus Damiano Szifrono supainiotą šešių juodai juokingų atsitikimų girliandą „Beprotiškos istorijos“ (Wild Tales), kuriai sensacingai nepavyko įtikinti panašią „Auksinių gaublių“ nominaciją sudariusių Holivudo užsienio spaudos asociacijos balsuotojų.
Pirmą kartą Estiją į tokias nerealias aukštumas užkėlusi gruzinų režisieriaus Zaza’os Urushadze drama „Mandarinai“ (Tangerines) įrodė, kad šioje nominacijoje įmanomi įvairiausi stebuklai.
Estija jau laimėjo
Pirmą kartą Estiją į tokias aukštumas užkėlusi gruzinų režisieriaus Zazos Urušadzės drama „Mandarinai“ (Tangerines) įrodė, kad šioje nominacijoje įmanomi įvairiausi stebuklai. Estams galėjo padėti „Auksiniuose gaubliuose“ jau nutikusi staigmena, bet nenurašykime prodiuserio Ivo Felto sumanytos gudrios reklaminės strategijos, kurią išgirdo ir teisingai suprato Los Andžele gyvenantys Akademijos balsuotojai.
Tačiau niekas nesitikėjo „Oskarų“ pusfinalyje pamatyti Nyderlandų („Apkaltintoji“), Gruzijos („Kukurūzų sala“) ir Venesuelos („Išvaduotojas“) kandidatų.
Didžiausi netikėtumai
Penktadienio vakarą oficialiai baigėsi Lietuvos pasiūlyto psichologinio trilerio „Lošėjas“ kova dėl vietos „Oskaro“ nominacijoje, bet kartu su ypatingų lūkesčių nepuoselėjusiu Ignu Jonynu netikėtai iškrito svarbiausiais favoritais laikyti režisieriai – Kanų festivalio „Auksinės palmės šakelės“ laureatas turkas Nuri Bilge Ceylanas („Žiemos miegas“), broliai veteranai Jeanas Pierre’as ir Lucas Dardenne’ai iš Belgijos („Dvi dienos, viena naktis“), 25-erių metų kanadiečių vunderkindas Xavieras Dolanas („Mamytė“), kuris turėjo unikalų šansą tapti pačiu jauniausiu nugalėtoju šioje nominacijoje.
Sesers Ronit Elkabetz ir brolio Shlomi Elkabetz skyrybų dramos „Getas. Vivianos Amsalem teismas“ nesėkmė turėtų kiek pritildyti nuolat kartojamas trafaretines išvadas, kad „Oskarų“ likimą lemia anksčiau įteikiami „Auksiniai gaubliai“.
Sesers Ronit Elkabetz ir brolio Shlomi Elkabetzo skyrybų dramos „Getas. Vivianos Amsalem teismas“ (Gett: The Trial of Viviane Amsalem) nesėkmė turėtų kiek pritildyti nuolat kartojamas trafaretines išvadas, kad „Oskarų“ likimą lemia anksčiau įteikiami „Auksiniai gaubliai“.
Holivudo užsienio spaudos asociacijos nominuotas filmas nepateko net į devintuką.
6 + 3
Šiemet Akademija sulaukė rekordinio paraiškų kiekio, o 83 skirtingų užsienio šalių filmus vertino keli šimtai Los Andžele gyvenančių ir daugiau laisvo laiko turinčių narių, kuriems pagal taisykles nereikėjo patikrinti absoliučiai visų kandidatų. Tad kai kurie mažiau reklamuoti ir rečiau linksniuoti spaudoje filmai galėjo išsibraukti net nepažiūrėti.
Per pastaruosius kelis metus vyresnio amžiaus balsuotojai pagarsėjo skandalingais sprendimais, kai visuomenėje pripažinti ir gausiai apdovanoti filmai nepatekdavo net į devintuką. Nenuostabu, kad jie neturi viso Akademijos pasitikėjimo. Savanoriškai pasisiūliusiems balsuotojams leidžiama išrinkti į pusfinalį tik šešis kandidatus, o likusias tris vietas užpildė režisieriaus ir nominacijos vadovo Marko Johnsono asmeniškai pakviestų naujų ekspertų komisija.
Visiems būtų įdomu sužinoti, kokie trys filmai nepraėjo per balsuotojų minios rėtį ir buvo išgelbėti lemtingame posėdyje. Tačiau Akademija niekuomet neišduoda paslapčių iš užkulisių. Belieka tik spėlioti, ar Andrejaus Zviagincevo „Leviatan“, o galbūt ir Pawelo Pawlikowskio „Ida“ neprireikė traukti už skverno. Realiau tikėtina, kad pusfinalio siurprizais šiandien įvardijami filmai pateko į pusfinalį per pagrindinį Akademijos senukų balsavimą.
Realiau tikėtina, kad pusfinalio siurprizais šiandien įvardijami filmai pateko į pusfinalį per pagrindinį Akademijos senukų balsavimą.
Skanūs paauksuoti mandarinai
Papildomos pagalbos tikriausiai neprireikė Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ konkursinėje programoje „Baltijos žvilgsnis“ dalyvavusiai ir „Auksiniam gaubliui“ nominuotai dramai „Mandarinai“ (Tangerines) apie estų bendruomenės kaime Abchazijoje likusio vienintelio vyro bandymus sutaikyti kariaujančius čečėnus ir rusus.
Jeigu po „Auksinio gaublio“ nominacijų paskelbimo Z.Urušadzės filmas dar buvo vadinamas netikėčiausia sensacija, tai pasikartojusi sėkmė su „Oskarais“ patvirtino estams malonią tendenciją.
Neišgalvoto gyvenimo kronikos
Biografinė epinė drama „Išvaduotojas“ (The Liberator) apie Venesuelos karvedį Simoną Bolivarą ir jo organizuotą pasipriešinimą Ispanijos imperijai nepateko į prestižinių kino festivalių taikinius, bet iškilo ypač palankiais atsiliepimais po seansų Akademijos nariams.
Vyresnius balsuotojus galėjo emociškai paveikti tikrus įvykius primenantis ir už teisybę kovojantis psichologinis trileris „Apkaltintoji“ (Accused) apie Nyderlandus sukrėtusią 2001-2004 m. teismo bylą, kai devyni kūdikiai ir vyresni ligoniai mirė per vienos slaugytojos naktinių pamainų budėjimus ir ji buvo neteisingai nubausta kalėjimu iki gyvos galvos.
Visos Afrikos pergalė
Maskvos VGIK studijavęs režisierius Abderrahmane’as Sissako pats aktyviai viešina nuostabaus grožio filmą „Timbuktu“ apie religinių fanatikų taikiame Malyje sėjamą smurtą ir sėkmingai skleidžia žinią, kad vien tik patekimas į nominacijos pusfinalį yra neįtikėtinai svarbus ne tik kūrybinės grupės nariams, bet kitoms Afrikos šalims.
„Jei mums pavyktų prasimušti į penketuką, visa Afrika stebėtų „Oskaro“ premijų įteikimo ceremoniją. Esu tuo įsitikinęs“, – sako režisierius A.Sissako.
Gruzija ar Argentina?
Prieš mėnesį Europos kino forumo „Scanorama“ programoje parodytos beveik nebylios gruzinų režisieriaus Georgijaus Ovašvilio dramos „Kukurūzų drama“ (Corn Island) siužetas yra panašus į „Mandarinus“ (upės saloje kukurūzus auginantis senelis su anūke atsiduria kariaujančiųjų epicentre), bet kaip tik Karlovi Varų tarptautinio kino festivalio „Krištolinį gaublį“ iškovojęs filmas sugrąžino Gruziją į kovą dėl "Oskaro" po 18 metų pertraukos.
Argentinietiška komedija apie radikalių aplinkybių prispaustų žmonių kuriozinius poelgius „Beprotiškos istorijos“ (Wild Tales) tapo lankomiausiu filmu Argentinoje ir pelnytai pasisavino publikos simpatijų prizus Sarajevo, San Sebastiano bei San Paulo kino festivaliuose.
Kas bus toliau?
Akademijos senukų balsavimas per atranką dabar jau lieka praeityje. Nė vienas iš jų nedalyvaus svarbiausiame etape, o devynių filmų mūšis faktiškai prasidės iš naujo pagal patobulintą tvarką. Prodiuseriai gavo 20 dienų, kad patekę į pusfinalį kūriniai neužsimirštų ir pasistengtų dar sustiprinti savo reputacijas.
Sausio 9-11 dienomis 20 Akademijos narių Los Andžele, 10 narių Niujorke ir 10 narių Londone žiūrės po tris filmus per dieną ir iškart po to išrinks penkis „Oskaro“ nominacijos kandidatus.
Viskas tikriausiai ir vėl baigsis „Idos” dvikova prieš „Leviataną“.
Geriausias Europos filmas „Ida“ svarbiuose festivaliuose pergales kolekcionuojanti (bet iškarpytos ir cenzūruotos premjeros namuose vis dar laukianti) rusiškos korupcijos drama „Leviatan“ ir jaunos šeimos santykių išbandymas sniego lavina per atostogas kalnuose „Force Majeure” teoriškai yra užsitikrinusios vietas nominacijoje.
Tačiau konkurencijoje dėl dviejų likusių vietų kovosiantys filmai gali išstumti ir favoritus.
Lemiamame balsavime dalyvaus pakankamai mažai žmonių (tik 40) ir pirmą kartą įsitrauks Akademijos pakviesti ekspertai iš Europos, tad galima tikėtis dar daugiau neprognozuojamų staigmenų. Nors viskas tikriausiai ir vėl baigsis „Ida” dvikova su „Leviatan“.
Nominacijos „Oskaro“ premijai bus paskelbtos sausio 15-ąją, o Amerikos kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų įteikimo ceremonija įvyks vasario 22 dieną.
