Skaudus akibrokštas
Organizatoriams pavyko įtikinti režisierių Andrejų Zviagincevą dalyvavimui ceremonijoje. Jis ypač kruopščiai renkasi kelionių maršrutus, reikalauja ypatingų sąlygų sau, žmonai ir vaikui. Jis atsisakė ilgų skrydžių į Abu Dabio, Londono ir Goa kino festivalius, kur „Leviatanas” skynėsi vertingus pagrindinius prizus. Jis netgi neiškeitė Rygos į Brisbeną, kur būtų garantuotai atsiėmęs Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono prizą už geriausią filmą.
Tai reiškia, kad Rusijos kultūros ministerijos finansinę paramą panaudojęs aštriai savo šalies kritikai drąsusis autorius tikėjosi laimėti bent vieną apdovanojimą. Europos kino akademijos vakaro finalas turėjo stipriai nuliūdinti Andrejų Zviagincevą (jo sunerimusį veidą dažnai pagaudavo tiesioginės transliacijos kameros), bet jau po mėnesio rusų režisierius galės atsirevanšuoti, nes „Leviatanas” ir „Ida” yra nominuoti Holivudo užsienio spaudos asociacijos „Auksiniam gaubliui” už geriausią užsienio šalies filmą. Neabejojama, kad abu Europos kino lyderiai dar kartą varžysis „Oskaro” nominacijoje.
Kino centre „Pasaka” vis dar rodoma, bet ypač kukliai lankoma „Ida” užsitikrino Europos kino meno akademijos apdovanojimus už geriausią filmą, geriausią režisūrą, geriausią scenarijų ir geriausią operatoriaus darbą.
Penki iš šešių
Kino centre „Pasaka” vis dar rodoma, bet ypač kukliai lankoma „Ida” užsitikrino Europos kino meno akademijos apdovanojimus už geriausią filmą, geriausią režisūrą, geriausią scenarijų ir geriausią operatoriaus darbą (šis prizas buvo garantuotas iš anksto ir į Rygą atvykęs jaunasis talentas Luszas Zalas žinojo, kad jam teks sakyti padėkos kalbą).
Pirmą kartą gimtojoje Lenkijoje filmą režisavusio Pawelo Pawlikowskio dramos dominavimą pabrėžė atskleisti Europos žiūrovų balsavimo rezultatai – „Ida” pasisavino ir publikos simpatijų prizą.
„Neįtikėtina, kad žmonės mus pasirinko. Mes sukūrėme nespalvotą dramą su kamera, kuri niekuomet nejuda. Vis dėlto manau, kad demokratija yra teisinga idėja”, – replikavo laimingas Pawelas Pawlikowskis, kuris stengėsi nuoširdžiai pristatyti visus ceremonijoje dalyvavusios kūrybinės grupės narius ir dėkojo prodiuseriams už leidimą keisti scenarijų net filmavimo procese.
„Ida” pralaimėjo tik vieną nominaciją. Absoliutaus triumfo fone galėtume sakyti, kad netikėtai, bet tai – dėsningas rezultatas. Panašu, kad Akademijos nariai nesugebėjo apsispręsti, kuri iš dviejų filmo aktorių (Agata Kulesza ar Agata Trzebuchowska) yra geresnė, o slidžioje situacijoje surinktų balsų užteko populiariajai Marion Cotillard už solidų vaidmenį brolių Dardenne’ų socialinėje dramoje „Dvi dienos, viena naktis”. Žavioji prancūzų aktorė negaišo laiko kelionei į Rygą ir atsiuntė savo padėką SMS žinute vykdančiajai prodiuserei iš Belgijos.
Du svarius amerikiečių kritikų ir ekspertų prizus už vaidybą jau pelniusi Marion Cotillard sulaukė nemalonaus akibrokšto iš „Auksinio gaublio” balsuotojų (Holivudo užsienio spaudos asociacija sensacingai nedavė nė vienos nominacijos filmui „Dvi dienos, viena naktis”), tad dabar jai reikia skubiai taisyti padėtį, kol dar nuomonių dėl „Oskarų” nepareiškė visi Amerikos kino meno ir mokslo akademijos nariai.
Rusijos kandidatui negalima atsipalaiduoti
Nesėkminga ir nemaloni Europos kino apdovanojimų baigtis suskambo rimtu pavojaus signalu įtakingajam prodiuseriui Aleksandrui Rodnianskiui, kad per artimiausią mėnesį prireiks paskleisti daugiau lobizmo sėklų A.Zviagincevo naudai. Per pastarąjį pusmetį visur ir viską užtikrintai laimėdavęs „Leviatanas” atrodė nenugalimas, tačiau ceremonija Rygos nacionaliniame operos teatre įrodė, kad įmanoma nukauti ir patį stipriausią favoritą.
Per pastarąjį pusmetį visur ir viską užtikrintai laimėdavęs „Leviatanas” atrodė nenugalimas, tačiau ceremonija Rygos nacionaliniame operos teatre įrodė, kad įmanoma nukauti ir patį stipriausią favoritą.
Europos kino meno akademijos nariai jau du metus iš eilės rinkosi nugalėtoją „Oskaro” nominacijoje už geriausią užsienio šalies filmą (Paolo Sorrentino „Didis grožis” iš Italijos ir Michaelo Haneke „Meilė” iš Austrijos).
Skambi ir skaitlinga „Idos” pergalė neišvengiamai įtakos dar neapsisprendusių Amerikos kino meno ir mokslo akademijos narių nuomones per lemiamus balsavimus.
Nuobodžiai ir nejuokingai, bet prieš Rusiją
Kad šeštadienio vakarą „Leviatanas” buvo vertinamas ne tik meniniame, bet ir politiniame kontekste neleido suabejoti prastai surežisuotos ir nuobodžios ceremonijos eiga. Akademijos prezidentas Wimas Wendersas ir Tarybos narė Agnieszka Holland jau pačioje pradžioje paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną suteikti laisvę neteisėtai įkalintam ukrainiečių režisieriui Olegui Sencovui.
Energingas ceremonijos šeimininkas vokiečių komikas Thomas Hermannsas atvirai deklaravo savo homoseksualumą ir pažymėjo, kad kitoje Latvijos ir Rusijos valstybinės sienos pusėje būtų nubaustas ir uždarytas į kalėjimą.
Kiti banalūs vedėjo pokštai ir nepavykęs scenaristų sumanymas nuolat rodyti, kaip Th.Hermannsas aptarnauja šampanu, degtine, alumi ir mineraliniu vandeniu iškilmingai pasipuošusius svečius, be reikalo užtęsė ceremoniją iki dviejų su puse valandos (Agnieszka Holland tik paragavo ir nenorėjo gerti, nes degtinė – ne lenkiška). Tai akivaizdžiai perdaug nė vienos reklaminės pauzės neturėjusiam renginiui.
Politizuotos dedikacijos ir papuvęs obuolys
„Metų atradimo” titulą už provokuojančią dramą „Gauja” (The Tribe) pelnytai atsiėmęs ukrainiečių režisierius Miroslavas Slabošpyckis paskyrė svarbiausią filmo iškovotą apdovanojimą Kryme areštuotam tautiečiui O.Sencovui ir nebylių žmonių bendruomenėms visame pasaulyje. Filmo herojai bendrauja tik nebylių žestais, o režisierius sąmoningai nepateikia jokio vertimo ir priverčia žiūrovą suprasti.
Nuo 2013 metų rudens kino teatruose ir tarptautiniuose kino festivaliuose rodytą geriausią Europos komediją „Mafija žudo tik vasarą” (Mafia Kills Only in the Summer) sukūręs italas Pierfrancesco Diliberto iš Palermo nepamiršo prisiminti nuo mafijos kriminalinių nusikaltimų žuvusių aukų. Vienas iš „Idos” prodiuserių Ericas Abrahamas dedikavo finalinę pergalę žmonėms, kurių artimieji nukentėjo nuo nacių Holokausto.
Vienintelis britas Timothy Spallas atsiribojo nuo politinių pareiškimų ir kalbėjo taip pat šmaikščiai, kaip ir atsiimdamas geriausio aktoriaus regalijas Kanų festivalyje.
Vienintelis britas Timothy Spallas atsiribojo nuo politinių pareiškimų ir kalbėjo taip pat šmaikščiai, kaip ir atsiimdamas geriausio aktoriaus regalijas Kanų festivalyje. Genialų dailininką Josefą Melardą Williamą Turnerį meistriškai suvaidinęs aktorius atvyko į žiemišką Rygą nesitikėdamas nieko laimėti ir užsidėjęs „kvailai atrodančius batus”, kad pakeltų sau nuotaiką.
„Tokių skirtingus aktorių pasirodymų palyginimas tampa beprotybe, tarsi sakytume, kad bananas ir ananasas yra tas pats. Dalinuosi padėka iš širdies gilumų nuo papuvusio angliško obuolio. Tai visiškai netikėta”, – juokavo režisieriaus Mike’o Leigh biografinės dramos „Ponas Turneris” aktorius. Ši pergalė atgaivins bent minimalias viltis prasimušti į „Oskaro” nominaciją, tačiau Timothy Spallui nepavyko patekti tarp pretendentų „Auksiniam gaubliui” ir naujam atgimimui reikės brangiai investuoti.
Kas iš to?
Būtų nuostabu, kad žinią apie „Idos” triumfą Rygoje išgirstų ne tik Amerikos kino meno ir mokslo akademijos nariai, bet ir Lietuvos žiūrovai, kurie turi idealią progą pamatyti geriausią Europos filmą, bet vangiai tuo naudojasi. Per šešias savaites „Idą” susidomėjo pažiūrėti tik 900 žmonių, o P.Pawlikowskis nusipelno gausesnio lankomumo.
Šiek tiek keista, kad Europos kino akademija susigriebė įvertinti „Idą” tik šiemet, nors filmo pasaulinė premjera įvyko dar 2013 m. rugsėjo mėnesį Toronto kino festivalyje, kai tą rudenį P.Pawlikowskis atsiiminėjo prizus Lenkijoje, D. Britanijoje ir kitose pasaulio šalyse.
Dabar dauguma apžvalgininkų „Idos” pergalę susiejo su linkėjimais laukiamam lenkų kino renesansui. Bet juk Lenkija kasmet pagamina pakankamai daug filmų, kurie dažnai keliauja per festivalius. Tiesiog taip sutapo, kad 2014 m. pasitaikė ypač silpni, neįdomūs ir nuviliantys lenkiškam kinui, o vienintelė 2013 m. „Ida” sužydėjo.
Jau 27-as kartas
Europos kino akademija su pirmuoju Prezidentu Ingmaru Bergmanu buvo inauguruota 1988 metais Berlyne. Iš pradžių europietiško „Oskaro” apdovanojimas gavo „Felikso” pavadinimą, kuris nepritapo ir buvo pakeistas.
Nuo 1996 m. Akademijai vadovauja vokiečių režisierius Wimas Wendersas, kuriam artjėntis Berlyno kino festivalis ruošia dešimtiems filmų retrospektyvą ir garbingo „Auksinio lokio” įteikimo ceremoniją. Kas antrus metus Europos kino akademijos apdovanojimai įteikinėjami Berlyne, o tarp vokiškų ceremonijų akademija išsiruošia keliauti į skirtingos Europos miestus. Pagrindinių nominacijų likimą nulemia daugiau nei 3000 Europos kino akademijos narių.
Laureatai
Europos filmas
„Ida”
rež. Pawelas Pawlikowskis (Lenkija)
Europos režisierius
Pawelas Pawlikowskis (Lenkija)
„Ida”
Europos scenarijaus autorius
Pawelas Pawlikowskis, Rebecca Lenkiewicz (Lenkija)
„Ida”
Europos kino akademijos apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus
Agnès Varda (Prancūzija)
Europos aktorė
Marion Cotillard
„Dvi dienos, viena naktis” (Two Days, One Night)
Europos aktorius
Timothy Spallas (D. Britanija)
„Ponas Turneris” (Mr. Turner)
Europos atradimas (kino kritikų asociacijos FIPRESCI prizas)
„Gauja” (The Tribe)
rež. Miroslavas Slabošpitskis (Ukraina)
Europos komedija
„Mafija žudo tik vasarą” (The Mafia Only Kills In Summer)
rež. Pierfrancesco Diliberto (Italija)
Europos animacinis filmas
„Džiaugsmo menas” (The Art Of Happiness)
rež. Alessandro Rakas (Italija)
Europos dokumentinis filmas
„Visatos valdovas” (Master Of The Universe)
rež. Marcas Bauderis (Vokietija, Austrija)
Europos trumpametražis filmas
„Višta” (The Chicken)
rež. Una Gunjak (Vokietija, Kroatija)
Publikos simpatijų prizas
„Ida”
rež. Pawelas Pawlikowskis (Lenkija)
Europos montažo režisierius
Justine Wright
„Locke” (D. Britanija)
Europos operatorius
Lukaszas Zalas ir Ryszardas Lenczewskis (Lenkija)
„Ida"
Europos kostiumų dizainerė
Natascha Curtius-Noss (Austrija, Vokietija)
„Tamsos slėnis” (The Dark Valley)
Europos dailininkas
Clausas-Rudolfas Amleras (Austrija, Vokietija)
„Tamsos slėnis” (The Dark Valley)
Europos kompozitorė
Mica Levi (D. Britanija)
„Po oda” (Under The Skin)
Europos garso režisierius
Joakimas Sundströmas (D. Britanija)
„Kalėjimo žvaigždė” (Starred Up)
Europos koproducijos apdovanojimas (kino fondo „Eurimages” prizas)
prodiuseris Edas Guiney
Specialus apdovanojimas už pasiekimus pasauliniame kine
režisierius Steve’as McQueenas (D. Britanija)
