Visi septintąjį kartą vykstančio festivalio „Nepatogus kinas“ filmai tradiciškai suskirstyti į keletą skirtingų programų, kurios padės žiūrovams lengviau rasti labiausiai dominančias temas. Tiek detalią renginio programą, filmų aprašymus bei edukacinių renginių ir susitikimų laiką galima rasti festivalio tinklalapyje Nepatoguskinas.lt bei kino centruose.
Vieni išsamiausių edukacinių renginių vyks šeštadienį. 16.15 val. „Skalvijoje“ prasidės diskusija „Kitas Kremliaus taikinys: ar Rusijos pilietinė visuomenė pajėgi išgyventi?“. Dėl artimos kaimynystės itin Lietuvos visuomenei aktuali diskusija vyks iš karto po filmo „Žiemą, bėk iš kiemo“ peržiūros. Įdomu tai, jog šis filmas – retas dabartinės Rusijos, kurioje kino kūrėjai stengiasi vengti politinį atspalvį turinčių temų, dokumentinio kino pavyzdys. Marinos Razbežkinos dokumentinio kino mokyklos studentų bendras darbas atsisako vengti politikos ir visą dėmesį sutelkia į vėliausius Rusijos prezidento rinkimus bei juos lydėjusius opozicijos protestus.
Antroji diskusija kino gerbėjus pakvies 18.00 val. apsilankyti didžiojoje kino teatro „Pasaka“ salėje. Čia nevyriausybinių organizacijų bei Užsienio reikalų ministerijos atstovai kalbėsis gana provokuojančia tema – „Savanorystė besivystančiose šalyse: pagalba sau ar kitiems?“. Ši diskusija prasidės po filmo „Kraujo brolis“, kurio pagrindinis herojus, amerikietis Rocky Braat‘as, neslepia, jog pirmiausia į Indiją atvyko kaip turistas. Tačiau vėliau sekė sprendimas likti šioje šalyje ir pašvęsti savo laiką darbui vaikų namuose.
Besidomintieji moderniojo pasaulio ir šiuolaikinių technologijų sukeliamomis problemomis turėtų atkreipti dėmesį į programų „Teisė žinoti“ bei „Visi į gatvę!” filmus. Tiek šeštadienį, tiek sekmadienį jie turės progą pamatyti šiemet sukurtą režisieriaus Ben Lewis filmą „„Google“ ir pasaulio smegenys“, kuriame keliami fundamentalūs informacijos amžiaus klausimai. Britų futuristas H. G. Wells‘as dar praėjusiame amžiuje rašė apie visas pasaulio žinias sukaupusias „pasaulio smegenis“, kurios būtų prieinamos kiekvienam ir padėtų tobulėti. Interneto gigantas „Google“ nusprendė paversti šias fantazijas realybe ir pradėjo skaitmeninti milijonus knygų. Tačiau didelė dalis jų buvo skenuojamos be autorių leidimo, ir, skirtingai nei Wells‘o fantazijose, turėjo nešti ne taiką, o pelną.
Abu savaitgalį pristatomi „Visi į gatvę!” kategorijos filmai suteiks progą atidžiau įsižiūrėti į šių ir praėjusių laikų kovotojus, kurie pasiryžę dėl savo idėjų kęsti ne tik diktatoriškų valstybių, bet ir didžiųjų korporacijų spaudimą. Britės Emily James sukurtas „Veik: pasaka apie šių laikų maištininkus“ suteikia unikalią galimybę žvilgterėti į šių dienų aplinkosaugos aktyvistų veiklos užkulisius. Nors filme gausu juoką keliančių situacijų, tačiau pokštai neužgožia turinio rimtumo.
Tuo tarpu antrasis filmas – „5 minutės laisvės“ – privers prisiminti Rytų Europos nepriklausomybės siekio dešimtmečius. Suvesti su jaunaisiais kovotojais, senieji disidentai, net po visų įkalinimų ir nesėkmių, šypsosi – tos 5 jų turėtos laisvės minutės nenuėjo per niek.
Ir tai dar ne visi „Nepatogaus kino“ savaitgalio filmų. Kino žiūrovai turės progą pamatyti net du lietuvių režisierių kūrinius – „Antra klasė“ bei „Pokalbiai rimtomis temomis“; net po keletą programų „Nereikalingi žmonės“ bei „Tibetas iš arčiau“ filmų; o besidomintieji aplinkosaugą – žaliosios programos filmus.
Kaip ir kasmet, žmogaus teisių kino festivalis „Nepatogus kinas“ siekia būti prieinamas visiems, todėl kiekvienas žiūrovas pats gali nuspręsti, kiek kainuoja bilietas į filmą. Mažiausiai tai gali būti bent 1 ct, o didžiausia suma – priklauso nuo kiekvieno žiūrovo asmeninio požiūrio. Vilniuje bilietus kino centre „Multikino“ galima įsigyti specialiame INFO centre, kuris pradeda dirbti valandą prieš pirmąjį seansą, o „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“ – kino teatrų kasose.
Žmogaus teisių kino festivalį „Nepatogus kinas“ organizuoja Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC). Tai – nuo 1994 m. veikianti nevyriausybinė organizacija, viena seniausių žmogaus teisių švietimo organizacijų Lietuvoje. Nuo įsteigimo LŽTC telkė savo narių ir ekspertų pastangas įgyvendinant daugelį reikšmingų projektų žmogaus teisių švietimo, teisinių tyrimų srityse.
