„Pernai sukako dešimt metų nuo Arno mirties, o šiemet jis būtų šventęs jubiliejų, todėl šiomis progomis norėjome jį dar kartą prisiminti, – prisipažino filmo „Balsas iš teatro širdies. Arnas Rosenas“ idėjos autorė ir režisierė, A.Roseno sesuo Ina Drąsutienė. – Buvo labai sunku į 49 minutes sutalpinti visą medžiagą, nes visi pašnekovai apie Arną kalbėjo mažiausiai pusvalandį. Todėl mes atsisakėme gilinimosi į jo biografiją, į tėvelius ir senelius, ir tik gražiomis užuominomis palietėme jo gyvenimo ratą. Norėjome jį atskleisti kaip aktorių ir asmenybę, nes profesionalas turi būti parodytas profesionaliai.“
 |
| Filmo apie aktorių Arną Roseną pristatymas |
Filme prisiminimais apie A.Roseną dalijasi poetas Algimantas Baltakis, režisierius Rimas Tuminas, teatrologė Daiva Šabasevičienė, aktoriai Eglė Gabrėnaitė ir Vytautas Dumšaitis, jo žmona Regina Rosenienė ir dukra Ina Rosenaitė.
„Arno balsas ir pats Arnas man visada buvo nesuderinami. Jo akys – be galo žydros ir vaikiškos, o balsas vyriškas, netgi viliojantis, gundantis. Tas Arno neatitikimas man buvo gražiausias“, – filme prisipažįsta E.Gabrėnaitė.
„Jis viską perskaitė nuo Antano Strazdo, Vytauto Mačernio, Algimanto Baltakio, Paulius Širvys buvo geriausias jo draugas, o Justiną Marcinkevičių jis laikė gyvenimo vedliu. Būdamas šalia tokių asmenybių šis žmogus tapo visos Lietuvos balsu“, – pasakojo teatrologė Daiva Šabasevičienė, 2009 metais išleidusi knygą apie šį aktorių.
 |
| Ina Rosenaitė |
„Ne viena jaunesnė aktorė jį buvo slapta įsimylėjusi ir man apie tai prisipažinusi. Jis juto mūsų jaunų aktorių simpatijas, susižavėjimus ir mielai su mumis būdavo, bendraudavo, naktinėdavo“, – pasakojo R.Tuminas, su kuriuo A.Rosenas išėjo iš tuometinio Akademinio dramos teatro ir sukūrė Vilniaus mažąjį teatrą.
Neeilinio talento aktorius sukūrė daugybę nepamirštamų vaidmenų Kazimieros Kymantaitės, Jono Jurašo, R. Tumino bei kitų režisierių spektakliuose, taip pat visuose trijuose Justino Marcinkevičiaus draminės trilogijos „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ pastatymuose (rež. Henrikas Vancevičius).
„Kai prieš daugiau nei 40 metų H.Vancevičius pastatė „Katedrą“, režisūriniu atžvilgiu šis spektaklis buvo monolitas ir vienintelis Arnas jame buvo isteriškas ir besiblaškantis. Būtent už Lauryno vaidmenį „Katedroje“ jis sulaukė vienintelės jį kritikuojančios recenzijos. O šiandien Arno vaidyba visiškai atitinka Oskaro Koršunovo teatro idėją. Šių laikų „Katedroje“ Marius Repšys scenoje lygiai taip pat blaškosi ir draskosi, – įžvalgomis dalijosi aktoriaus sesuo. – Arnas buvo tas tiltas iš anų laikų į šiuos, pirmas postmodernizmo aktorius, kuris norėjo poslinkių, norėjo šokti, dainuoti, judėti, o tuometinė tradicinė klasikinė mokykla jam to neleido. Ačiū dievui, vėliau atėjo R.Tuminas ir jį išlaisvino.“
 |
| Arnas Rosenas |
Žiūrovai filme išvys fragmentus iš LRT televizijoje įrašytų spektaklių bei laidų, taip pat radijo fonduose sukauptų įrašų.
„Man patiko šis filmas, jis labai nuoširdžiai padarytas, jaučiasi, kad labai daug širdies įdėta... Jis toks nostalgiškas ir šiek tiek liūdnas, bet kitaip neišeina... – po filmo peržiūros atviravo A.Roseno dukra I. Rosenaitė. – Mačiau jį du kartus ir daugiau nežiūrėsiu, nes sunku... Vaikams paliksiu.“
Ilgesio liūdesio neslėpė ir autorė I.Drąsutienė, pati nusprendusi filme nesifilmuoti.
„Užtenka tvardant ašaras kalbančių žmonos ir dukters, dar aš ten pradėčiau žliumbauti. O tikrai pradėčiau, nes labai mylėjau savo brolį, – su ašaromis akyse kalbėjo režisierė, prisipažinusi, kad labai džiaugiasi suspėjusi sukurti šį filmą, nepaisant sunkios ligos diagnozės. – Prie šio filmo prisidėjo daug šeimos narių – net mano trylikos metų anūkas, kuriam buvo leista dirbti su antrąja kamera. Man tai – didelis džiaugsmas.“
Dokumentinio filmo „Balsas iš teatro širdies. Arnas Rosenas“ premjera įvyks birželio 29-ąją, 20 val. per LRT Kultūra televiziją.
