Žodis „lemtis“ dažnai skamba šiame filme. M.Callas šioje istorijoje, papasakotoje jos pačios žodžiais, ne kartą kalba, ko ji turėjo atsisakyti dėl savo pašaukimo dainuoti operoje – ramaus šeiminio gyvenimo, vaikų. Jau nuo vaikystės motina talentingą vaiką ruošė būsimajai karjerai. Pasaulinę tviskančią karjerą M.Callas pavyko padaryti, tačiau ne be asmeninių aukų – jos santykiai su vyru žlugo, šiam vis labiau geidžiant statuso ir pinigų, santykiai su gyvenimo meile Aristotle'u Onassi taip pat buvo sudėtingi, publika ją dievino, tačiau kartu buvo ir žiauriai negailestinga.
Šiame filme, kuris yra labai intymus, sukonstruotas iš M.Callas laiškų, archyvinių įrašų, pirmą kartą viešai demonstruojamų nuotraukų, skleidžiasi įvairiapusis atlikėjos paveikslas – tiek su pakilimais, tiek su depresijos periodais, nepasitikėjimu savimi, meile ir išdavystėmis. Tai filmas ne tik operos mėgėjams, bet ir norintiems daugiau sužinoti apie šią neeilinę meno asmenybę.
Pats režisierius, šeštadienį pristatęs šį filmą Vilniuje, sakė, kad toks ir buvo jo tikslas – kad filmas galėtų paliesti kuo platesnį žiūrovų ratą, nebūtinai vien besidominčius opera. Jis vis prisimena, koks buvo pats prieš penkerius metus, kuomet ir ėmė kurti šį filmą. Tuo metu jis buvo persikėlęs iš Paryžiaus studijuoti mediciną į Niujorką ir opera visiškai nesidomėjo. Juo labiau neketino kurti filmų – Paryžiuje jis buvo sukūręs kelis kino bandymus, tačiau tuo metu buvo atsidėjęs medicinos studijoms.
Viską pakeitė vakaras Niujorke, kai jis nuėjo paklausyti operos – tai, ką jis išgirdo, pakerėjo režisierių. Grįžęs į savo studentišką kambarėlį „Google“ paieškos sistemoje ėmė ieškoti daugiau informacijos apie operą, ir netrukus jo akis patraukė M.Callas pavardė. Gilinantis į jos kūrybą ir gyvenimą režisierių apėmė nenumaldomas noras sukurti apie ją filmą. Filmą, kuriame jos paveikslas atsiskleistų jos pačios žodžiais.
Medžiagos ieškojo visame pasaulyje
Ieškodamas informacijos apie M.Callas režisierius praleido dvejus metus, skirdamas tam visą savo laiką. Jis aptiko dvidešimtmetį, gyvenantį Australijoje, kuris buvo didelis nelegalių M.Callas įrašų specialistas. Sutiko 75 metų vyrą, kuris kadaise pats buvo susitikęs su M.Callas. Taip pamažu ėmė formuotis įsivaizdavimas, koks tai turėtų būti filmas. Jis gavo priėjimą prie atlikėjos asmeninių laiškų, privačių įrašų.
Gilindamasis į M.Callas gyvenimą jis suprato, kad jos muzikiniame kelyje viskas turėjo prasmę, metaforišką pagrindimą. „Visuomet buvo priežastis, kodėl ji pasirinkdavo atlikti konkrečią ariją, – sakė režisierius. – Ji niekuomet nedainuodavo be reikalo“.
Norėjau sukurti filmą, skirtą ne tik tiems, kas jaučia aistrą operai.
Būtent muzikinės šio filmo dalies parinkimas buvo vienas didžiausių iššūkių režisieriui. Iš daugybės arijų jis norėjo atrinkti tas, kurios galėjo geriausiai charakterizuoti atlikėją, perteikti jos išgyvenimus – tai neturėjo tapti vien tik muzikiniu filmu.
Turi lietuviškų šaknų
Pradėjęs kurti filmą režisierius galvojo ir apie tai, kas galėtų šiame filme įgarsinti M.Callas asmeniškus pasakojimus. Jis galvojo apie prancūzų kino ikoną Fanny Ardant, tačiau nemanė, kad ši sutiks – M.Callas ji jau buvo vaidinusi teatre, taip pat filme „Callas Forever“. Režisierius kartu su pasiūlymu nusiuntė jai ir asmeniškiausią M.Callas laišką, sakydamas, kad šie pasakojimai turėtų būti ekranizuoti. Didžiulei režisieriaus nuostabai, aktorė ir trečią kartą sutiko įkūnyti M.Callas.
Lietuva yra tik penktoji šalis, kurioje pristatomas šis filmas. Tai režisieriui turi ir simbolinę prasmę – pasirodo, jo giminės yra iš Lietuvos, tad jis jaučiasi iš dalies lietuvis. Tačiau į Lietuvą jis atvyko pirmąjį kartą – su savo debiutinio pilnametražio filmo pristatymu. „Taigi, ši viešnagė man yra dvigubas džiaugsmas“, – sakė jis.
