Dėl 9–10 deš. kunigo galimai įvykdytos prievartos slėpimo prieš teismą šiemet turės stoti ir dar keli Prancūzijos katalikų bažnyčios pareigūnai, tarp jų – ir kardinolas Philippe’as Barbarinas. Tiesa, teismo sprendimo nei jis, nei B.Preynatas kol kas nesulaukė. Tuo remdamasis B.Preynatas kreipėsi į teismą, tikėdamasis, kad naujausias F.Ozono filmas nepasirodys Prancūzijos kino ekranuose, nors pats jau yra pripažinęs, kad naudojosi galios pozicija ir išnaudojo mažamečius.
Spaudos konferencijoje F.Ozonas pasakojo vieną dieną internete atradęs asociacijos „La Parole Libérée“ tinklalapį, kurioje kunigo B.Preynato seksualinę prievartą vaikystėje patyrę vyrai dalijosi savo istorijomis. Režisierius teigia turėjęs ne vieną pokalbį su asociacijos nariais ir jų artimaisiais, kurie sutiko, kad remiantis jų pasakojimais būtų kuriamas vaidybinis filmas.
„Dirbau praktiškai kaip žurnalistas. Dariau interviu, kalbinau [aukų] artimuosius. Jie man atsivėrė, papasakojo daug labai intymių dalykų. Jaučiau jų pasitikėjimą manimi. Vienu metu buvo kilusi idėja kurti dokumentinį filmą, bet greitai supratau, kad tai, ką jie man papasakojo, yra labai privatu. Tai, ko nesinori kartoti į kamerą. Visi jie jau liudijo, su jais buvo daromi interviu, Prancūzijoje apie šiuos įvykius net parašytos knygos... Todėl herojai labai palankiai priėmė idėją kurti vaidybinį filmą. Nors kai ką pakeičiau – dalykai, kuriuos man papasakojo, buvo gerokai baisesni nei tai, ką matote filme – esmė nepakito“, – kalbėjo režisierius.
F.Ozonas, savo kūryboje dažniausiai gręždavęsis į moteris, šįkart teigė norėjęs, kad dėmesio centre atsidurtų vyrų patirtys bei jausmai: „Kine emocijos dažniausiai yra moterų sritis, o veiksmas – vyrų. Norėjau tai apversti aukštyn kojom.“
Paklaustas, ar šį filmą, gerokai besiskiriantį nuo likusios jo filmografijos, režisierius laikytų nauju kūrybos etapu, F.Ozonas sakė: „Nežinau, ar tai naujas etapas mano kūryboje, bet tai tikrai buvo nauja tema. Prieiga prie jos taip pat labai skyrėsi, nes šis filmas paremtas tikrais faktais, tikra istorija“, – spaudos konferencijoje sakė režisierius.
Jis teigė šiuo filmu norėjęs suteikti galimybę aukoms prabilti apie savo patirtis, o pasakojant konkrečią istoriją paliesti tas problemas, kurios veši ne tik Lione ar Prancūzijoje: „Filmas kviečia diskusijai. Tikiuosi, kad Bažnyčia į ją įsijungs.“
„Nors pati Bažnyčia yra priėmusi kone tylos įžadus, tačiau [ši tema aktuali] ir kitose sferose: sporte, švietime, šeimose. 80 proc. pedofilijos atvejų nutinka šeimose. Šeimos taip pat gali būti matomos kaip institucijos, nes jos yra galios struktūros“, – teigė F.Ozonas.
Tiek filmo režisierius, tiek prodiuseris neslėpė, kad rasti finansavimą filmui nebuvo lengva – nemažą dalį ankstesnių partnerių atbaidė filmo tema. Tačiau finansavimo paieškomis problemos nesibaigė – B.Preynatas ėmėsi teisinių priemonių, siekdamas uždrausti filmo rodymą Prancūzijos kino teatruose.
„Patyrėme spaudimą dėl filmo išleidimo Prancūzijoje. Tačiau visa tai, ką rodome filme, Prancūzijoje jau yra žinoma, nes pasirodė spaudoje. Didžioji dalis žmonių, kurie mus puola, filmo net nėra matę, todėl, atvirai pasakius, jų atakos veikiau grindžiamos principu, ne kuo nors kitu“, – sakė F.Ozonas.
Pats režisierius yra įsitikinęs, kad Prancūzijos teisinė sistema yra pakankamai stipri ir filmas teismo procesui neturės jokios įtakos.
Vieną iš trijų pagrindinių vaidmenų atlikęs aktorius Melvilis Poupaud teigė nenorėjęs prieš filmavimą susipažinti su tikruoju herojumi, nes bijojo imsiąs jį imituoti.
„Nenorėjau eiti biografine vaga, norėjau sukurti personažą. Jaučiau, kad F.Ozonas jau yra padaręs visą reikiamą tyrimą, susipažinęs su mano personažu tikrame gyvenime – tai buvo justi iš dialogų. <...> Po to, kai filmavimai baigėsi, kurie, kaip jau būna filmuojant su François [Ozonu], praėjo labai sklandžiai, visa filmavimo komanda buvo labai sujaudinta“, – sakė M.Poupaud.
Savo įspūdžiais apie kūrybinį procesą spaudos konferencijoje dalijosi ir aktorė Aurélia Petit: „Matome, kad šis filmas iššaukia žiūrovus kalbėti apie jų pačių patirtis. Atrodo, tarsi filmas kažką juose atrakina ir jie pradeda kalbėti apie dalykus, kuriuos patyrė praeityje. Tai yra labai svarbu.“
