„Visada laikiausi nuostatos, kad režisūra – ne moteriška profesija. Tačiau dabar prasidėjusi moterų režisierių lavina mano nuostatas keičia. Giedrė Beiboriūtė – viena iš tų, kuri matyt į šipulius sudaužys tas mano nuostatas, – pristatydama filmą prisipažino kino kritikė Izolda Keidošiūtė. – Man atrodo, kad šis filmas pratęsia tą gražią lietuviškų filmų apie vaikus, bet ne vaikams tradiciją. Per vaikų kasdienybę, jausmus perteikiami dramatiški dalykai.“
Kino profesionalė prisiminė kino kritiko Sauliaus Macaičio žodžius, pasakytus apie G. Beinoriūtę: „Jos kinas nuoširdžiai ir tiksliai augina tuos įžvalgiuosius žiūrovus.“
Pati režisierė su filmo prodiusere Jurga Gluskiniene prieš prasidedant filmui šalia didžiojo ekrano sukvietė visą didelę kino juostos kūrėjų komandą, vos tilpusią inscenizuotoje scenoje.
„Labai labai dėkoju visai grupei už nuoširdų darbą, be kurio nebūtų šio filmo, ir ačiū jums visiems, kad atėjote ne į konkrečiai mano, ne į „Balkono“, bet į lietuviško filmo premjerą“, – nuoširdžiai džiaugėsi G. Beinoriūtė.
Žiūrovai tiek prieš filmą, tiek po jo negailėjo plojimų, stebint filmą ne kartą girdėjosi juokas, o jam pasibaigus ne vienas gailėjosi, kad filmas nesitęsė ilgiau – jo trukmė 48 minutės.
Pernai režisierė buvo apdovanota Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija „už autentišką santykį su tikrove“ dokumentinių filmų kategorijoje. Naujajam – jau septintajam – savo filmui „Balkonas“ kūrėja pasirinko kitą žanrą ir juo nuo šio penktadienio bandys pavergti Vilniaus, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės žiūrovų širdis.