Vieni žiūrovai žavisi protėvių drąsa ir darbštumu, kiti – stebisi, kad lietuviai apibūdinami kaip laukiniai žmonės, bauginantys ir gąsdinantys kaimynus, treti – didžiuojasi, kad paskutinioji pagoniška gentis, priėmusi krikščionybę tik XV a., buvo Žemaitija. Kai kurie žiūrovai primena, kad svastika baltams – lietuviams, prūsams, latviams – tūkstantmečius buvo laimės ir sėkmės simbolis, kuriuo buvo puošiami ginklai ir drabužiai. O ką mano etnopsichologas, portalo www.baltai.lt redaktorius Liutauras Balsys?
Liutauro Balsio nuomone, filmas „Baltų gentys“ nustebino savo apimtimi, techninėmis galimybėmis priartinti žiūrovą prie menamos tikrovės įspūdžių.
„Vaizdai iš įvairių kampų ir ypač iš viršaus sukelia daugiamatiškumo jausmą. Žiūrovas „panardinamas“ į keistai baltų gentis suprantamo svetimšalio išgyvenimus. Savaime suprantama, kad patekęs į nelaisvę svetimšalis negali atskleisti baltų genčių vidinio pasaulio grožį ir santykį su Gamta ir kitomis gyvybės formomis, dievais ir dvasiomis. Pagrindinis filmo veikėjas Larsas mato tik išorines jėgas, kurios parodytos gan žiauriai ir sukelia necivilizuotų žmonių įspūdį.
Nors baltai tik atspindi pačių krikščionybės ideologų žiaurumą, susidoroja su jais jų pačių metodais. Baltų gyvensena pateikta kaip žiaurių karių, lėbautojų ir nesuprantamos religijos išpažinėjų pasaulis. Etnopsichologiniu požiūriu baltų ir ugrufinų estų etninės savybės atskleistos animacinėmis ir vaizdinėmis priemonėmis. Patys režisieriai latviai statydami šį filmą nejučia per savo latviškumą atskleidžia psichologinius baltų genčių skirtumus.
Pavyzdžiui prūsai aiškūs patriarchato atstovai, kurių dievai vyriški. Latvijoje gyvenančių genčių charakteris (sėlių) pateiktas per matriarchato vaizdinius, nuogų moterų, laisvo be drabužių Rasos švenčių šventimą, moters kaip gimdyvės įvaizdį. Lietuviai savo etnopsichologinėmis savybėmis parodyti kaip galingos šalies kūrėjai, drąsūs kariai, darbštūs žmonės. Palyginami su tingiais germanais.
Filme gausu tiek senovinės, tiek šiuolaikinės simbolikos, kai kurios scenos primena daugiau kompiuterinių žaidimų įvaizdžius nei tikrovę. Pateikti animuoti žemėlapiai žiūrovą veda per pasakojimo istoriją labai nuosekliai. Tai leidžia aprėpti atskiras pasakojimo dalis į aiškią visumą.
Baltiškų ženklų įterpimas, pavyzdžiui svastikos, gyvačių, kaukolių, ragų, taurių, juodvarnių ir t.t. neleidžia suprasti jų tikrųjų reikšmių, jos nesusiejamos su vidine baltų jausena, bet sukelia išorinį įspūdį apie baltų laukiniškumą, laisvo gyvenimo atstovavimą.
Palieki salę kaip po stipraus edukacinio filmo, bet širdyje lieka nesusitaikymo su pateikta medžiaga jausmas: negi mes tokie laukiniai ir tik krikščionybė mus padaro civilizuotais? Tai labai geras filmas sukelti mintis ir jausmus apie mus pačius“, – pasidalino savo įžvalgomis Liutauras Balsys.
Filmas „Baltų gentys“ sukvietė į kino sales ir moksleivius, kadangi tai informatyvus, edukacinis filmas, kuris padės jaunajai kartai atsakyti į klausimą: „Kas iš tikrųjų buvo mūsų protėviai – paskutinieji Europos pagonys? Ir kieno krauju paženklintas krikščionybės kelias į Baltų žemes?“ Filmas žavi įspūdingais vaizdais, paslaptingais ritualais, susipynusiais su magija, ugningomis kovomis už laisvą žemę ir legendomis apipintu gyvenimo būdu.
Pasakojimas nukelia į XIII amžių. Danų pirklys-šnipas, krikščionis Larsas, patenka į baltų tautų žemes (Prūsiją, Lietuvą, Latviją), kur dalyvauja religinėse apeigose, žiauriose kautynėse, o vasaros saulėgrįžos metu tampa kuršių vergu ir netgi kovoja su kryžiuočiais. Tai unikali dramatiška kelionė į praeitį – į nežinomas baltų genčių žemes.
Filmas sukurtas 2018 metais Latvijoje ir skirtas Latvijos Respublikos 100-mečio paminėjimui.
