Tačiau grobuonys nėra naujiena. Dar iki tol, kol Arnoldas Schwarzeneggeris atsisėdo į Kalifornijos gubernatoriaus krėslą, o Quentinas Tarantino išgirdo pirmuosius aplodismentus už scenarijų filmui „Nuo sutemų iki aušros“, grobuoniškos idėjos jau sklandė ore.
Trečioji filmo „Grobuonys“ dalis galėjo pasirodyti 15 metų anksčiau, bet režisierius ir prodiuseris Robertas Rodriguezas nusprendė truputį palaukti. Pirma: jo visai neįkvėpė antrosios filmo dalies uždarbiai, o antra – jis paprasčiausiai neturėjo tiek pinigų, kad išpildytų visas įnoringų žiūrovų užgaidas.
Apie idealų „Grobuonių“ scenarijaus įgyvendinimą R.Rodriguezas svajojo nuo pat 1987 metų birželio 12 dienos, kai režisierius Johnas McTiernanas („Kietas riešutėlis“, „13 karys“) visam pasauliui parodė naują monstrą – Grobuonį. Tuomet R.Rodriguezas veiksmo filmo tęsinio scenarijų padėjo į šalį ir ėmėsi „Šnipų vaikučių“ bei „Nuodėmių miesto“. Žinoma, nepamiršdamas periodiškai atsiversti „Grobuonių“ aplanko ir įrašyti naujų epizodų, užbraukti nepatikusių ar perdaryti jau esamų. Jis visą laiką kūrė savo grobuonis. Žmonių pavidalo grobuonis.
Filmo režisieriumi R.Rodriguezas pasirinko Nimrodą Antalą, pamatęs jo debiutinį filmą „Kontroll“.
„Monstrai filme „Grobuonys“ yra nebūtinai tie, apie kuriuos pirmiausia pagalvojate, – sako filmo režisierius N.Antalas. – „Grobuonys“ – tai filmas apie grupę žmonių, su kuriais jūs nenorėtumėte susitikti įprastame gyvenime ir kurie patys savame pasaulyje yra monstrai. Žmogiškojo pasaulio „monstrai“ kovoja vienas su kitu, kol supranta, kad džiunglėse jų tyko svetimos planetos pabaisos.“
Tiek scenarijaus autorius ir prodiuseris R.Rodriguezas, tiek ir režisierius N.Antalas tikina, jog grobuonių čia bus tiek, kad žiūrovas suvoktų žmogaus jėgą ir silpnumą, jo baimę, skausmą, troškimą gyventi ir sugebėjimą žudyti tuos, kurie su juo žaidžia.
Filmas „Grobuonys“ Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti liepos 20 dieną.
