2022 01 07

Filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ režisierius: tai padėka Lietuvos žemei

Penktadienį Vilniuje įvyko išankstinė režisieriaus Sergejaus Loznicos dokumentinio filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ peržiūra Lietuvoje. Pasaulinė šios juostos premjera vyko praėjusių metų lapkritį Tarptautiniame kino festivalyje IDFA, Amsterdame, kur pagrindinėje konkursinėje programoje pelnė du apdovanojimus – pagrindinį festivalio prizą, taip pat už geriausią montažą buvo apdovanotas šio filmo montuotojas Danielius Kokanauskis.
Vytautas Landsbergis ir Sergejus Loznica
Vytautas Landsbergis ir Sergejus Loznica / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
VIDEO: Režisieriaus S.Loznicos ir prof. V.Landsbergio spaudos konferencija

Keturių valandų dokumentinėje juostoje pasakojama apie Sovietų Sąjungos žlugimą bei lietuvių tautos vaidmenį šiuose istoriniuose įvykiuose. Pasaulyje garsaus Ukrainos režisieriaus palydovu pasakojime tampa profesorius Vytautas Landsbergis, vedantis žiūrovus per lemtingus Lietuvai įvykius nuo pirmojo Sąjūdžio mitingo 1988 m. iki 1991 metų, kai Lietuva buvo priimta į Jungtinių Tautų organizaciją.

Pasak režisieriaus S.Loznicos, kuriam tai jau 24-as filmas, „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ – išskirtinis darbas, nes tai pasakojimas apie unikalias ir autentiškas žmonių patirtis, kurios turėjo būti apmąstytos, išsaugotos ir parodytos Vakaruose, kur apie šiuos lemtingus XX a. pabaigos įvykius iki šiol žinoma pernelyg mažai.

Lietuvių istorija ir jų duota laisvės pamoka labai svarbu dalintis su visu pasauliu.

„Man atrodo, kad lietuvių istorija ir jų duota laisvės pamoka labai svarbu dalintis su visu pasauliu. Nes ji gali įkvėpti naujas, dar vis priespaudoje ar diktatūroje gyvenančių šalių kartas, tebekovojančias už tikrąją nepriklausomybę ir laisvę“, – teigė režisierius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sergejus Loznica
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sergejus Loznica

Režisierius S.Loznica: „Jei niekas kitas nesukūrė, padarysiu tai aš“

Istorijos metraštininku dažnai įvardijamas režisierius S.Loznica, teigė kad šį filmą kūrė kaip padėką Lietuvos žemei: „Esu dėkingas likimui, suteikusiam galimybę 2005 metais atvykti į Vilnių ir čia ilgam likti. Kasmet šiame mieste praleidžiu maždaug po pusę metų, kurdamas filmus ir gyvendamas. Todėl Vilnius yra tapęs man labai brangia vieta.“

Paklaustas, kas įkvėpė jį kurti būtent šį filmą, režisierius teigė, kad tai buvo tėtis ir mama, mat filmo kūrimo metu paaiškėjo, kad jo senelės pavardė yra lietuviškos kilmės. „Sovietų Sąjungoje nebuvo priimta kalbėti apie savo genealogiją, todėl šį filmą galima įvardyti ir kaip intuityvią savęs pažinimo kelionę“, – žurnalistams pasakojo režisierius.

Sovietų Sąjungoje nebuvo priimta kalbėti apie savo genealogiją, todėl šį filmą galima įvardyti ir kaip intuityvią savęs pažinimo kelionę.

Anot jo, pažintis su V.Landsbergiu užsimezgė vieno jo filmo peržiūros metu. Vėliau jie ėmė nuolatos susitikti ir kalbėtis ir tris ar keturios pokalbių valandos pralėkdavo labai greitai.

„Vieną kartą aš savęs paklausiau, kodėl niekas iki šiol nėra sukūręs apie jį filmo. O po kurio laiko sau atsakiau: jei niekas kitas nesukūrė, padarysiu tai aš. Pirmoji šio filmo versija buvo ne keturios, o penkios su puse valandos. Todėl aš tikiuosi dar grįžti prie šios temos, nes yra be galo daug turtingos archyvinės medžiagos“, – teigė S.Loznica.

Paklaustas, kaip jam pavyko atrasti šitokią gausybę archyvinių, nematytų kadrų, S.Loznica teigė, jog tai buvo komandinis darbas, kuriame netrūko ir detektyvinių bruožų.

„Bendraminčiai po kruopelę rinko vaizdus ir kartais nutikdavo atrasti ištisus lobius unikalios medžiagos. Archyvinių kadrų paieška truko nuo 2020 metų balandžio iki 2021 rugpjūčio. Visą šį laiką keli žmonės ieškojo tai, ką galima rasti“, – pasakojo režisierius.

Filmo montažui buvo peržiūrėta apie 1000 valandų archyvinės vaizdo medžiagos – tiek juodai baltos, tiek ir spalvotos.

Filmo montažui buvo peržiūrėta apie 1000 valandų archyvinės vaizdo medžiagos – tiek juodai baltos, tiek ir spalvotos, kurios pačiame filme eina lygiagrečiai ir keičia viena kitą. Anot paties režisieriaus, jam asmeniškai ypatingą įspūdį paliko epizodas apie Afganistane tarnavusių lietuvių akciją, kurios metu jie prie Aukščiausiosios Tarybos pastato atnešė ir paliko šiame kare gautus apdovanojimus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Landsbergis

Prof. V.Landsbergis: „Šie Lietuvos įvykiai – dalis begalinės istorijos“

Spaudos konferencijoje dalyvavęs prof. V.Landsbergis teigė tikįs, kad šis filmas taps svarbus ne tik mums patiems, bet ir pasauliui.

„Pasaulis yra dabar beprotiškoje situacijoje, todėl jei daugiau žmonių išvys šį filmą, jie pamatys, kad yra ir kitokio pasaulio galimybė. Šiame filme rodoma ne paprasta Lietuva, kuri buvo tuo laiku. Vadinasi, žmonės gali būti kitokie. Tad gal ir pasaulis gali būti kitoks ir dar ne viskas eina velniop...“ – teigė V.Landsbergis.

Tai nėra filmas apie Landsbergį. Tai filmas apie Lietuvą ir žmones. Kokie gali būti žmonės.

Filme V.Landsbergis atlieka pasakotojo vaidmenį, vedžiodamas režisierių po to meto svarbiausius politinius įvykius, kontekstus bei aplinką. „Visa ši istorija man ateina į galvą nuolatos, nes šie Lietuvos įvykiai – dalis begalinės istorijos. Todėl filmas man svarbus savo turiniu. Tačiau filmas neturi klaidinti nei savo pavadinimu, nei tuo, kad pasakoja vienas liudininkas. Tai nėra filmas apie Landsbergį. Tai filmas apie Lietuvą ir žmones. Kokie gali būti žmonės. Nes tokie jie kasdien nebūna. Bet tada buvo ypatingas metas ir dvasia, Apvaizdos šviesa ir žmonės buvo kitokie nei šiandien“, – žurnalistams kalbėjo V.Landsbergis.

Filme svarbią vietą užima pasakojimas apie buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo vaidmenį šiuose istoriniuose įvykiuose. Paklaustas, kiek svarbi šiame filme yra Gorbačiovo linija, kuri, iš esmės, yra kitokia nei piešiame Vakaruose, V.Landsbergis teigė, jog šis filmas neatitinka nusistovėjusios mitologijos ir ją griauna.

„Filmas kalba apie tiesą ir tikrus žmones, taip pat ir tikrą Gorbačiovą. Todėl tai yra pozityvioji šio filmo reikšmė“, – kalbėjo V.Landsbergis.

S.Loznicos filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ premjera įvyks sausio 10-ąją, o Lietuvos kino teatruose juosta bus pradėta rodyti sausio 13-ąją.

Filmas taip pat bus rodomas daugybėje festivalių visame pasaulyje: Amerikoje, Australijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Japonijoje, Honkonge ir kitur.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis