Tai kino kultūros sklaidos projektas, kurį įgyvendina kompanija „Inscript“ ir Kalėjimų departamentas, pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Filmo „Olegas“ rodymai bus pirmasis kino rodymų ciklas įkalinimo įstaigose, neskaitant pavienių kino peržiūrų. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba bei Lietuvos kino centras.
Bausmių vykdymo sistemos darbuotojai mano, kad ši edukacinio pobūdžio priemonė paįvairins nuteistųjų socialinės reabilitacijos prevencines priemones, palengvins jų reintegracijos visuomenėje procesą.
Filme atskleidžiama Latvijos ruso Olego (akt. Valentinas Novopolskis) istorija. Nepritampantis Latvijoje, laimės jis neranda ir svetur. Augęs be tėvų, tik su močiute, užsidirbti vaikinas išvyksta į Belgiją, nelegaliai įsidarbina mėsos fabrike. Nors Olegas darbštus ir pareigingas, įvykus nesusipratimui yra atleidžiamas iš darbo. Tada prieglobstį randa draugiško lenko Andžėjaus kompanijoje, šis vaišina Olegą, pasiūlo apsigyventi jo dideliame, dar tik įrengiamame name, žada jam gerą darbą. Galiausiai paaiškėja, kad Olegas pateko į savotišką šiuolaikinės vergijos tinklą. Be problemų Belgijoje, vaikiną persekioja keisti skambučiai iš Latvijos, jis atsiduria užburtame rate, iš kurio neįmanoma išsivaduoti.
„Olego ir Andžėjaus personažai gali būti atpažįstami ne tik iš kalėjimo išėjusiems asmenims, bet ir daugeliui mūsų. Tikriausiai ne vienas turime pažįstamų, išvykusių dirbti į užsienį, bet ne visada žinome jų tikrąsias istorijas. Olego ir Andžėjaus personažai puikiai atskleidžia, kaip vienas žmogus gali manipuliuoti kitu, žaisti jo emocijomis, įbauginti, priversti daryti dalykus, kurių šis daryti nenori. „Olegas“ parodo ir tai, kaip vieną kartą suklydus nesunku vėl įsipainioti į manipuliatoriaus tinklus, prarasti viltį išsilaisvinti, grįžti į normalų gyvenimą“, – sako šio edukacinio projekto iniciatorė, kompanijos „Inscript“ jaunesnioji prodiuserė Viktorija Cook.
„Olegas“ parodo ir tai, kaip vieną kartą suklydus nesunku vėl įsipainioti į manipuliatoriaus tinklus, prarasti viltį išsilaisvinti, grįžti į normalų gyvenimą
Ji pasakoja, kad idėja rodyti „Olegą“ įkalinimo įstaigose atėjo visai netikėtai, kai filmą pamatė jos bičiulis, dirbantis pataisos namuose: „Po premjeros praeitą vasarą jis pasakė, kad filmą turėtų pamatyti visi, kad daugiau suprastų tiek aplinkybes, kaip žmogus tampa nusikaltėliu, tiek su kokiais žmonėmis ir istorijomis susiduria pareigūnai, dirbantys įkalinimo įstaigose. Parengėme projektą, gavome finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos ir Kino centro ir pradėsime jo įgyvendinimą. Šis projektas ypatingas ne tik tuo, kad tai yra bendradarbiavimas tarp kultūros ir teisėsaugos, bet ir todėl, kad jame pasakojama istorija kažkam gali padėti išvengti panašių situacijų, kokių neišvengė filmo herojus Olegas“.
Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas taip pat įžvelgia įvairialypę filmo rodymų naudą: „Pagal tikrą istoriją sukurtas filmas, tikrai gali pasitarnauti kovai su visuomenėje vyraujančiais stereotipais apie nusikaltusių asmenų reintegraciją į visuomenę, apie „nematomus“ darbuotojų, dirbančių teisėsaugos institucijose, darbo metodus, veiklos aspektus bei suteikia galimybę jį pasitelkti kaip mokomąją priemonę diskusijų organizavimui tiek tarp nuteistųjų, tiek ir specialistų gretose.“
Latvių režisieriaus J. Kursiečio sukurto „Olego“ premjera įvyko Kanų festivalio programoje „Dvi režisierių savaitės“. Už pagrindinį vaidmenį šiame latvių, belgų, lietuvių ir prancūzų kurtame filme aktorius Valentinas Novopolskis sulaukė labai palankių kritikų vertinimų dėl itin organiškos vaidybos, taip pat ir daug apdovanojimų – pelnė Sidabrinės gervės statulėlę ir Nacionalinių Lietuvos kino apdovanojimų prizą, o su Andžėjų vaidinusiu lenkų aktoriumi Dawidu Ogrodniku (jis lietuvių žiūrovams gali būti pažįstamas iš filmų „Paskutinė šeima“ ir „Tyli naktis“) gavo geriausių aktorių prizą Kazachstane vykusiame Almatos kino festivalyje.
