Geriausias visų laikų kino režisierius Orsonas Wellesas Kanų festivalio metu filmavo šalia raudonojo kilimo su tuščia kamera (be kino juostelės), kad taip atkreiptų į save kino magnatų dėmesį. Beprarandantis viltį išgarsėti režisierius Ričardas nutaria pasekti dievinamo Welleso pavyzdžiu – jis parašo meilės istoriją apie porelę sinefilų, keliaujančią į Kanus, o filmo kulminaciją planuoja nufilmuoti ant raudonojo kilimo.
Ričardas įsitikinęs, kad tokia akiplėšiška manipuliacija nuginkluos Kanų festivalio komisiją ir „Palmės šakelė“ atiteks filmo autoriams. Atrodytų, filmas tiesiog pasmerktas sėkmei, bet Ričardas neturi nė cento kišenėje. Kino avantiūristas nepasiduoda ir sugalvoja filmo finansavimo schemą – kiekvienas, norintis dalyvauti „amžiaus projekte“, turi išsipirkti „bilietą į sėkmę“. Toks „suneštinis“ finansavimo modelis leidžia surinkti reikiamą sumą, bet į komandą susirenka žmonės be jokių moralinių stabdžių ir skrupulų.
Didysis nuotykis prasideda ir laimingi avantiūristai pajuda Kanų link. Tačiau jau pirmosios kelionės valandos parodo, kad ekspedicija nebus iš lengvųjų – kiekvienas jaučiasi filmo prodiuseriu ir nori, kad projektas vyktų pagal jo įsivaizdavimą. Prasideda konfliktai, pretenzijos, skandalai... – žodžiu, vienas vaikas dešimt auklių.
Toks „suneštinis“ finansavimo modelis leidžia surinkti reikiamą sumą, bet į komandą susirenka žmonės be jokių moralinių stabdžių ir skrupulų.
Įtampa didėja kiekvieną akimirką, aistros verda dėl kiekvienos mizanscenos, dėl kiekvienos replikos ir, galiausiai... – komanda sukyla bei nuverčia „manipuliatorių“ režisierių, nors Kanai jau ranka pasiekiami...
 |
| Filmo kūrėjų nuotr./Kadras iš Fimo „Rožinė suknelė“ |
Kinematografininkai be tikslo klaidžioja po Provansą, o laikas spaudžia – festivalis tuoj pasibaigs ir vartai į išsvajotą kino olimpą užsitrenks. Maištininkai ir režisierius bando rasti bendrą kalbą, tačiau norint susitarti tarpusavyje, visų pirma reikia susitarti su savimi...
„Šiandien žmogus vertinamas ne pagal darbus ir net ne pagal rūbą, o pagal ambicijas. Svarbu, kad žmogus būtų ambicingas, o visa kita kažkaip savaime atsiras. Natūralu, kad dėl tokio požiūrio visuomenėje vis dažniau iškyla įvairaus plauko ambicingų avantiūristų. „Rožinė suknelė“ – tai bandymas parodyti, kaip perdėti užmojai sudarko žmogaus vidų, bandymas pažvelgti į ambicijos pasaulį iš vidaus – avantiūristų akimis“, – teigia režisierius ir prodiuseris Donatas Vaišnoras.
„The More Real Things Get, The More Like Myths They Become.“ R.W. Fassbinder
Pridedame vaizdo medžiagą iš kelionės:
Pridedame vaizdo medžiagą iš kelionės:
