„2 naktys iki ryto“ – filmas, įrašantis Vilniaus vardą į kinematografinę romantiškų miestų istoriją, pasakoja apie dviejų nepažįstamųjų susitikimą svetimame mieste. Prancūzė architektė ir didžėjus iš Suomijos nekalba ta pačia kalba, tačiau jų žvilgsniai susitinka ir pajutę abipusę trauką jie drauge praleidžia naktį. Vienos nakties nuotykis nelauktai prasitęsia, kai dėl išsiveržusio Islandijos ugnikalnio sukelto pelenų debesies atidedami visi skrydžiai – pora užstringa Vilniuje.
Idėja sukurti filmą apie du svetimoje šalyje suartėjančius nepažįstamuosius buvo atspirties tašku ne vienam kino režisieriui. Filmą „2 naktys iki ryto“ galima lyginti su tokiais žanro klasika tapusiais darbais kaip Richardo Linklaterio „Prieš saulėtekį“ (Before Sunrise, 1995), kuriame netikėtai susipažinę jaunuoliai praleidžia naktį klaidžiodami po Vieną ar Sofios Coppolos „Pasiklydę vertime“ (Lost in Traslation, 2003), nukeliančiu į Tokiją, kuriame netikėtai artimą ryšį užmezga dvi vienišos sielos.
Filme „2 naktys iki ryto“ artumo ieškančius keliautojus priglobiančiu miestu tampaVilnius, kurio fone mezgasi brandi ir šiuolaikiška meilės istorija. Tai elegantiškas ir jautrus pasakojimas, kuriame komunikuojama subtiliais gestais, žvilgsniais ir primenama, kad kartais daug lengviau būti savimi bei atsiverti atsitiktinai sutiktam bendrakeleiviui nei pačiam artimiausiam žmogui.
„2 naktys iki ryto“ – bendras lietuvių kino kompanijos „Artbox“ ir suomių kino kompanijos „Mjolk Movies“ projektas, filmuotas Vilniuje, bendradarbiaujant su lietuvių kūrybine grupe. Juostoje epizodinius vaidmenis sukūrė ir lietuvių aktoriai: Larisa Kalpokaitė, Sakalas Uždavinys, Juozas Gaižauskas ir kiti.
