Filme „Mes dainuosim“ buvo stengtasi atkurti autentišką 1991-ųjų atmosferą, tad ir priešiškos sovietų kariuomenės ginkluotė bei transportas naudoti tokie, kaip ir anuomet.
Svarbiausia filmavimo aikštelės pažiba ir didžiausiu iššūkiu tapo sovietų tankas T-72. Toks tanko modelis buvo sukurtas 1971-aisiais ir tebėra kai kurių šalių naudojamas iki šiol.
Dauguma filme regimos karinės technikos – Vytauto Didžiojo karo muziejaus prie Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Vilniaus skyriaus eksponatai.
„Mūsų „ginkluotė“ buvo tokia: vienas tankas T-72, keli šarvuočiai BTR-60 bei keli GAZ ir ZIL kariniai sunkvežimiai. Dalį šarvuočių filmavimui maloniai suteikė viena Lietuvos specialioji tarnyba. Tačiau bene didžiausia užduotimi tapo prikelti muziejaus techniką – juk reikėjo muziejaus eksponatus transformuoti į prieš kamerą važiuoti galinčias transporto priemones. Daug ką reikėjo sutaisyti, pakeisti naujomis sugedusias detales, perdažyti“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas filmo prodiuseris Artūras Dvinelis.
Pataisyti tanką žiemą – milžiniškas iššūkis
Anot A.Dvinelio, daugiausia rūpesčių buvo su tanku, kurį iki „Mes dainuosim“ filmavimų važiuojančiu pavadinti galima buvo tik teoriškai.
„Lietuvoje daug kas gali sutaisyti ir užvesti sunkvežimį, nors ir seną sovietinį. Su tanku yra daug sunkiau. Tanko „prikėlimu“ pradėjome rūpintis iš anksto, dar iki šalnų, suprasdami, kad jei tankas užšals, bus labai sunku jį užvesti. Galiausiai žmogus, kuris žadėjo tanką atgaivinti ir kurio mes ilgai laukėmė, mus pavedė“, – sakė jis.
Prodiuserio teigimu, padėtis buvo išties prasta – orai šalo ir laiko iki filmavimo liko visai nedaug.
„Be tanko šio filmo tiesiog negalėjome įsivaizduoti, tai buvo išties gyvybės ar mirties klausimas. Mūsų laimei, radome žmogų, kuris šį reikalą išmanė ir sutiko padėti. Jis su kelių žmonių komanda plušo prie tanko ištisas dienas, mėgindami suremontuoti neveikiančią techniką, juk atsarginių detalių tankams Lietuvoje niekas neparduoda, tačiau užvesti jo vis nepavyko“, – pasakojo A.Dvinelis.
Mechanikams besigalynėjant su tanku, šaltis įsismarkavo. Tam, kad užšalę varžtai atsileistų ir būtų galima dirbti pliusinėje temperatūroje, prie tanko buvo pastatyti dideli pramoniniai šildytuvai, kurie dirbo ir dieną, ir naktį. Gabenti kito tokio pat tanko iš užsienio nebuvo nei laiko, nei pinigų.
„Filmo likimas pakibo ant plauko, atrodė, kad situacija be išeities. Ir štai suskamba mano telefonas. Išgirstu ne žmogaus balsą, o garsų, ausį rėžiantį variklio riaumojimą. Nuoširdžiai sakau, tą akimirką tai man buvo mieliausias garsas pasaulyje. Tankas buvo užkurtas! Visi dėkojame prie jo plušėjusiems žmonėms, kurie padarė viską, ką galėjo ir net tai, ko negalėjo, padarė tikrą stebuklą ir išgelbėjo filmą“, – šiltų žodžių negailėjo prodiuseris.
Juosta nufilmuota 2014-ųjų žiemą skirtingose Lietuvos vietose.
Naujasis lietuvių kovai už nepriklausomybę ir 1991-ųjų sausio 13-tosios aukoms atminti skirtas režisieriaus Roberto Mullano filmas „Mes dainuosim“ Lietuvos kino teatrus pasieks jau sausio 13 dieną.
