68 metų režisierė iš Lenkijos pasižymi viena įdomiausių ir įvairiapusiškiausių tarptautinio kino karjerų. Baigusi kino mokyklą Prahoje ji grįžo į Lenkiją, kur pradėjo dirbti tokių režisierių kaip Krzysztofas Zanussis ir Andrzejus Wajda asistente. Kartu su Wajda parašiusi keletą scenarijų, ji pradėjo režisuoti savo filmus ir jau netrukus išgarsėjo kaip dalis Naujosios lenkų kino bangos. Didžiulės tarptautinės sėkmės sulaukė sukūrusi filmą „Europa, Europa“ (1991), kuriame jaunas žydas iš Lenkijos, siekdamas išgyventi karą, nuslepia savo tapatybę ir prisijungia prie Hitlerjugendo.
Šiandien jos filmografijoje galima rasti daugiau nei 20 filmų, režisuotų Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pastaruoju metu režisierė A. Holland režisavo komercinius televizijos projektus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dirbo prie tokių serialų kaip „Blakė“ („The Wire“), „Žmogžudystė“ („The Killing“), „Treme“, „Rozmari kūdikis“ („Rosemary‘s Baby“) ir „Kortų namelis“ („House of Cards“).
Nuolatos besipriešinanti dogmoms, klišėms, politinių partijų ideologijoms, savo kūrybą Holland apibrėžia taip: „Aš kuriu filmus ne tam, kad suteikčiau atsakymus, o tam, jog iškelčiau klausimus.“
Naujausią savo filmą „Pėdsakas“ režisierė apibūdina kaip „iš dalies pasaką, iš dalies realistišką dramą, iš dalies moralinį trilerį, iš dalies juodąją komediją ir iš dalies feministišką-anarchišką istoriją“. Holland teigimu, ji nesiekė sukurti politinio filmo, bet netyčia papasakojo istoriją apie vyriškąjį autoritarizmą, kuris puola moterų teises ir aplinkosaugą, todėl atspindi platesnę realybę.
„Pėdsakas“ nėra atvirai politiškas, bet, kas liūdniausia ar galbūt juokingiausia, šių dienų Lenkijos politinio klimato kontekste jis kalba apie labai politiškas problemas. Dabartinė valdžia yra smarkiai antidemokratiška. Demokratija jai reiškia visišką daugumos diktatoriškumą, mizoginiją ir priešinimąsi ekologijai. Medžioklės lobistai šioje vyriausybėje yra puikus pavyzdys. Jie kuria įstatymus, nepalankius ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms, kurie priešinasi medžioklei. Lenkijos užsienio reikalų ministras pasisakė prieš dviratininkus, vegetarus ir ekologus. Tai kažkokia prieškultūrinė revoliucija.“
„Pėdsakas“ pasakoja istoriją apie į pensiją išėjusią inžinierę Dušejko, turinčią polinkį į astrologiją ir ramiai gyvenančią Lenkijos kalnų kaimelyje, kuriame laisvu laiku moko vaikus anglų kalbos. Kai vieną dieną dingsta jos šunys, du artimiausi jos kompanionai, Dušejko užsibrėžia išsiaiškinti, kas atsakingas už jų dingimą.
Medžioklė ir brakonieriavimas yra vieni pagrindinių Dušejko kaimo vyrų, atspindinčių šių veiklų vyravimą Lenkijoje, užsiėmimų. „Medžioklė dažnai yra ta vieta, kur priimami svarbūs politiniai sprendimai. Tai lyg „berniukų“ klubas. Atlikdama tyrimą filmui dalyvavau keliose medžioklėse ir moterį ten mačiau galbūt vieną kartą. Vyrai yra kartu ir jie gali laisvai šnekėtis, panašiai kaip Donaldas Trumpas su savo bičiuliais šnekasi apie moteris ir valdžią. Savo valdžią jie gali parodyti labai atvirai, žudydami gyvus padarus. Jie pasiima ir sūnus, kad užtikrintai perduotų deglą su liepsna.“
Naujausią režisierės Agnieszkos Holland juostą „Pėdsakas“ kino žiūrovai galės išvysti kovo 23–balandžio 6 d. vyksiančiame Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“.
