Jei manoma, kad stebuklų šalyje lankėsi tik Alisa, labai klystama – užtenka perskristi Atlantą ir apsilankyti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pašėlusi satyrinė komedija „Saldi rytinė pakrantė“ buvo atrinkta į Kanų „Dvi režisierių savaites“, o tai ypač didelis įvertinimas, žinant prancūzų požiūrį į amerikietišką kiną. Filme vaidina tokios kylančios žvaigždės kaip Nicko Cave‘o sūnus Earlas Cave‘s ir visai kitokiame amplua – Jacobas Elrodis (dabar rodomoje „Priscilloje“ jis suvaidino patį Elvį Presley).
„Saldi rytinė pakrantė“ Lietuvos kinuose pasirodo pačiu laiku – vasario 16 d.
Galima sakyti, kad „Saldi rytinė pakrantė“ – laisva Alisos stebuklų šalyje adaptacija, tačiau filmo autoriams knyga remtis nė nereikėjo – pati Amerikos realybė pralenkia visus Alisos stebuklus. Tai ne visai korektiškas kūrėjų žvilgsnis į psichologinį, socialinį ir politinį jų šalies portretą.
Filmo Amerika – tikras pramogų parkas, kuriame be ateivių ir čipuotų individų gyvena ir visiškai neorganizuoti „Antifa“ pankai, „nepriklausomi“ kairieji avangardinio kino kūrėjai, tik patys suprantantys savo būsimo filmo viziją, neonacis profesorius, prislėgtas liberalių universitetų pažiūrų, besiilgintis konfederacijos laikų Amerikos, besižavintis Hitleriu ir nuolat monologu pasakojantis apie rasistinius D.W.Griffitho filmus; vietos čia randa ir seksualiai frustruoti (latentiniai gėjai?) islamo ekstremistai.
Visus juos, po nieko jau nebestebinančių eilinių šaudynių picerijoje, atsiskyrusi nuo klasės sutinka filmo Alisa – vyresniųjų klasių moksleivė Lilijana (Talia Ryder). Pabuvojusi kiekvienų kompanijoje mergina susiduria su uždarais pasauliais, kurių gyventojai tik šūkauja ir šėlsta vieni ant kitų, tačiau realiai nesuvokia, kodėl tai daro. Šiuolaikinės Amerikos susiskaldymas, kraštutiniai įsitikinimai ir beprotybė atsiskleidžia visame gražume.
Kanuose kone su Didžiojo Lebovskio apranga pasirodęs filmo režisierius Seansas Price‘as Williamsas pasakojo, kad norėjo sukurti impulsyvų, jaunatvišką ir kiek naivų filmą, nes Amerika turi dar labai trumpą istoriją, kurios nė iš tolo nepalyginsi su Europos, ir amerikiečius daugelis traktuoja kaip mažvaikius. Valstijų rytinė pakrantė pasirinkta todėl, kad tai yra Amerikos istorijos ir kultūros lopšys. Viskas, kas yra į vakarus, tėra palydovai. Tačiau, anot režisieriaus, filmą norėjosi pabaigti šviesiai, nes jis tiki, kad ateitis egzistuoja ir ji ateis.
„Saldi rytinė pakrantė“ patiks tiems, kas mėgsta brolių Coenų „Didįjį Lebovskį“, juokėsi žiūrėdami Adamo McKay‘aus „Nežiūrėk aukštyn“ ar Monty Pythonus – tik dar paauglystėje.
