Šeštadienio vakarą filmas rodytas galerijos salėje, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ metu. 1991 metais sukurto filmo Kaune susirinko žiūrėti jauna publika, kuri laikus, apie kuriuos pasakojama filme, žino tik iš tėvų pasakojimų.
Susitikime su kauniečiais dalyvavo ir Džagerio vaidmens atlikėjas Augustas Šavelis.
Beveik 30 metų gyvuojantis filmas – vienas iš tų, kurie savo populiarumo neprarado iki šiol. Jau po savaitės R.Banionis jį pristatys Gruzijoje vykstančiame kino festivalyje, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ rodytas Berlyno ir Upsalos kino festivaliuose.
„Tada laikas buvo įdomus, ir apie šį filmą galėčiau pasakoti daug. Ar jūs žinote, kad Lietuvoje buvo blokada? Lietuvoje iš viso nebuvo benzino. Todėl mums važiuoti filmuoti prie jūros, į Klaipėdą, buvo iššūkis, nukakti iš Vilniaus buvo labai sudėtinga.
Tuščias kelias (važiuojant į Klaipėdą), kuris matomas filme, iš tikrųjų ir buvo tuščias. Važiavo viena mūsų mašina. Taip iš tiesų ir buvo. Žmonės negalėjo važiuoti. Tada iš Baltarusijos buvo vežamas benzinas, kuris buvo skiestas ir mašinos gesdavo“, – pasakojo R.Banionis.
Kalbėdamas apie filmą, R.Banionis teigė, kad vertingiausia filmo dalis – žmonės, o kai kurių iš aktorių jau nebėra.
„Nebėra Gaižučio (aktoriaus Raimondo Gaižučio), nebėra Mažylio (aktoriaus Giedriaus Čaikausko) iš trijulės“, – kalbėjo režisierius.
R.Banionis prisiminė ir filmo idėjos pradžią, kai mintis kurti filmą, kurio ašis – Romo Kalantos susideginimas Kaune – kilo 1988 metais, Lietuvoje prasidėjus Sąjūdžio mitingams. Filmo scenarijų rašyti pradėjo R.Banionio kurso draugas lenkas Maciejus Drygas, kuris vedė režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus dukrą ir daug laiko praleisdavo Kaune.
„Tada ir nutarėm, kad darom. Gal spėsim, gal padarysim, kol nepasodins. Tada tas pasodinimas buvo toks realus, daug realesnis, nei dabar nueiti į parduotuvę. Viskas galėjo baigtis paprastai“, – sakė R.Banionis.
M.Drygas ilgai rinko medžiagą, kūrėjai rado ir nemažai žmonių, kurie dalyvavo 1972 metų įvykiuose Kaune.
„Ir aš galvojau: reikia juos skubiai nufilmuoti, nes jie išeina. Jie praėję psichiatrines ligonines, tai – vaistais sunaikinti žmonės. Kai kūrėm filmą, nebuvome garantuoti, kad jį užbaigsim. Mažai iliuzijų turėjome. Kartais manęs klausia, ar nebuvo baisu. Bet taip ir būna gyvenime – užsimerki ir eini. Nebuvo baisu“, – kalbėjo R.Banionis.
Publikai režisierius siūlė atkreipti dėmesį į milicininko laikomą laikrodį. Tai – tikras R.Kalantos laikrodis, kurį kūrėjams tada paskolino jo mama.
Filmas iššūkiu tapo ir jauniems aktoriams, mat, pasak R.Banionio, jie filmavosi filme, kuris pasakojo 1972 metų įvykius: „Apie tą laiką jie nežinojo, tai buvo istorinis atstumas“.
R.Banionio filmas „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ pasakoja apie hipių kartą, jaunų žmonių protestus, laisvės ieškojimą, apie laiką, kai prie Kauno muzikinio teatro, protestuodamas prieš santvarką, susidegino Romas Kalanta, apie suaktyvėjusią slaptųjų tarnybų veiklą.