Tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas gvildeno fluxus idėjas, sovietiniame Vilniuje lietuviško avangardinio kino ėmėsi Artūras Barysas-Baras. Filmuose, kuriuos pats režisavo, montavo, kuriuose vaidino bei įgarsino tuo metu žymiausių Vakarų grupių muzika, Baras šmaikščiai ir kinematografiškai perteikė unikalų ir beprotišką vieno žmogaus gyvenimą sovietiniais metais.
Trumpametražiuose filmuose atskleidžiama laikotarpio tikrovė, „gėlių vaikų“ epochos blyksniai Lietuvoje, Vilniaus kiemų ir gatvių detalės bei sovietmečio kasdienybės absurdas. Pats Baras apie tai yra sakęs: „Visa mano kino kūryba, kuri nutrūko 1984 m., yra tiksli to laikotarpio dvasia, pradedant madomis, apsirengimu, ir baigiant vidiniu pasauliu, mąstysena bei žmonių bendravimu. Tai yra tikras metraštis.“
Nors šios juostos nepatekdavo nei į kino ekranus, nei televiziją, buvo žinomos kino mėgėjų pasaulyje, keliavo po tuometinės Sovietų Sąjungos kino festivalius ir dažnai iš jų grįždavo apdovanotos. Šie filmai turėjo pasisekimą ir tarp jaunimo – juos dažnai būdavo galima išvysti studentų rengiamose šventėse, kur ir pats Baras buvo visuomet laukiama žvaigždė.
Savo kinu jis peržengė laikotarpio nustatytas ribas – gyveno laisvas sovietinėje Lietuvoje, išdarinėdamas tai, kas jam tik šaudavo į galvą. O Baro filmų kūrimas bei rodymas anuometiniam jaunimui tapo savotiška alternatyvia tikrove, nuoroda, kad savo kūrybinę laisvę galima susikurti pačiam.
Vakaro metu bus rodomi A.Baryso-Baro filmai, sukurti 1971–1982 m. laikotarpiu.
Renginys nemokamas.
