„Čia aš tik svečias” pripažintas geriausiu trumpametražiu filmu Krokuvos kino festivalyje ir buvo nominuotas Europos kino apdovanojimams – vienam svarbiausių žemyno kino industrijos renginių.
Filmas „Čia aš tik svečias“ pasakoja apie 88 m. amžiaus baskę Josebę, gyvenančią Santjago Čilės senelių namuose. Kiekvieną dieną ji yra įsitikinusi, kad tai pirmoji jos diena senelių namuose, kiekvienos dienos pabaigoje ji turi suprasti klydusi bei iš naujo susitaikyti su faktu, kad nebegyvena savo tėvynėje su šeima.
Apdovanojimas filmui buvo skirtas už žmogišką žvilgsnį; prisiminimus ir orumą moters, kuri serga, tačiau vis vien įkūnija pasididžiavimą ir ryšį su savo kraštu, kultūra, kalba, taip atspindint Europos Sąjungos moto – „Vienybė įvairiapusiškume“.
Lietuvos ir Čilės bendros gamybos filmas buvo pradėtas vystyti 2013 metais Kopenhagos dokumentinio kino festivalio kūrybinėse dirbtuvėse „CPH:LAB“.
Filmas „Čia aš tik svečias“ pelnė geriausio filmo apdovanojimą „Visions du Réel“ festivalyje, publikos prizą „DocumentaMadrid“ festivalyje, buvo pristatytas „Hot Docs“ dokumentinių filmų festivalyje.
Kitas lietuvių filmas, pristatytas Krokuvos kino festivalyje, Lino Mikutos dokumentinis trumpametražis „Šaltos ausys“, buvo apdovanotas už geriausią operatoriaus darbą (op. Kristina Sereikaitė).
„Kino pavasaryje“ pristatytas filmas pasakoja apie du vyrus – tėvą ir jo kurčią sūnų – gyvenančius vienkiemyje, toli nuo civilizacijos. Dalydamiesi tuo pačiu stogu, tomis pačiomis problemomis ir vargais, vyrai išlieka tolimi vienas kitam, o kiekvieną bandymą susikalbėti lydi audringas konlfiktas.
