Bet nurašyti šį žanrą būtų didelė klaida – tai žanras, leidžiantis kūrėjams su minimaliomis išlaidomis patekti tarp garsiausių vardų. Gerai įgyvendintas jis suteikia realistiškesnę, asmeniškesnę prieigą prie savo veikėjų.
„Bleiro raganos projekto“ tęsinio, kine pasirodžiusio savaitgalį, proga pristatome puslapio „Collider“ sudarytą originaliausių žanro filmų dešimtuką.
10. „Išmesta iš draugų“ / Unfriended (2014)
Nors filmas vien iš „Skype“ pokalbių ir „Facebook“ žinučių atrodo kaip labiausiai erzinantis kūrinys pasaulyje, „Išmesta iš draugų“ yra gerokai ambicingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Čia žanrui įprastos paauglių žudynės vyksta septyniolikmetės kompiuterio ekrane. Bet jei daugelis filmų programas panaudotų tik perteikti žiniai, šis Leo Gabriadze filmas visą istoriją keičia pagal paauglių elgesį su technologijomis. Jei norite būti išgąsdinti – žiūrėkite per kompiuterį.
9. „Patruliai“ / End of Watch (2012)
Davido Ayerio trileris yra iš „rastos medžiagos“ tik iš dalies – jis peršokinėja iš rankinės kameros į profesionalią kai tik jam patogiau – bet šios dalys puikiai priartina prie patrulių (Jake Gyllenhaal ir Michael Peña) gyvenimo. Galiausiai filmas tampa kelione į pragarą, o neprofesionali kamera padeda taip įsijausti į mirtinai pavojingą patrulių kasdienybę, jog filmo pabaigoje atmosfera net užgniaužia kvapą.
8. „Europa“ / Europa Report (2013)
Visomis prasmėmis minimalistinė „Europa“ „rastos medžiagos“ žanre atsiduria beveik netyčiomis – filmas greičiau yra „dokumentinė“ juosta apie kosminį laivą, keliaujantį į Europą. Nors filmo struktūra tikrai nėra tobula, režisierius puikiai skolinasi iš mokslinės fantastikos klasikos ir kelių kambarių plote sugeba sukurti įtikinamus veikėjus.
7. „Creep“ (2014)
Ko gero, paskutinis tikrai vykęs žanro filmas. Viena kamera ir du žmonės – tiek pakanka režisieriui Patrickui Bride. Josefas (visą filmą besišypsantis Mark Duplass) pasikviečia Aaroną (P.Brice) nufilmuoti jo kasdienybės. Bet iš tiesų jam tai nė kiek nerūpi ir Josefas ima kankinti Aaroną aibe iššūkių. Iš mūsų baimės įžeisti vienas kitą besijuokiantis filmas yra tiek pat trileris, kiek ir komedija, tačiau abiejuose žanruose randa kažką naujo.
6. „Vaizdo dienoraštis“ / Chronicle (2012)
Maxo Landiso ir Josho Tranko filmas publiką pasiekė tais laikais, kai žodis „superherojus“ dar nereiškė identiškų kasmėnesinių veiksmo juostų. Trys jaunuoliai vieną vakarą randa paslaptingą ateivių paliktą medžiagą ir įgauna komiksus primenančių galių. Kamera čia greitai ima fiksuoti ir pačių veikėjų matomus vaizdus, o „Vaizdo dienoraštis“ sėkmingai virsta į jaudinančią, tamsią ir tikrą istoriją.
5. „Trolių medžiotojas“ / Trollhunter (2010)
„Trolių medžiotojas“ vienodai žavisi „Bleiro raganos projektu“ ir „Jūros periodo parku“, bei šitaip sugeba išlikti žaviu, originaliu filmu, geresniu nei pavienės jo dalys. Jauni studentai keliauja į Norvegijos laukymes ieškoti padidėjusio meškų mirtingumo priežasties, bet netrukus, atspėjote, susiduria su trolių medžiotoju, kuris jiems paaiškina, su kuo teks kautis. Paprastai „rastos medžiagos“ filmai užsidaro siauroje erdvėje, bet skandinaviškas monstrų paieška per nuolat judančią kamerą sugeba užfiksuoti didžiulius padarus ir karą su jais.
4. [Rec] (2007)
Priešingai nei daugelyje kitų, šiame filme kameros buvimas pilnai pateisintas – žurnalistė (Manuela Velasco) yra televizijos reporterė, fiksuojanti zombių virusu užsikrėtusius pastato gyventojus. Žinoma, netrukus situacija virsta į visišką pragarą ir Angela bando bėgti, tačiau tai nėra taip jau paprasta. Nors filmo pabaigoje laukia jau įprasta kova su pabaisomis, tikroji „[REC]“ stiprybė yra klaustrofobiškos atmosferos kūrimas.
3. „Paranormalūs reiškiniai“ / Paranormal Activity (2007)
Nors ir ne pirmasis „rastos medžiagos“ hitas pasaulyje, šis Oren Peli darbas 15 tūkstančių dolerių biudžetą pavertė 200 milijonų. Šiek tiek mitologijos čia sujungiama su dviem nepaprastai tikroviškais nežinomų aktorių pasirodymais ir gaunama formulė, kurią Holivudas išnaudoja iki šiol. Pavadinime minimi „reiškiniai“ parodomi kaip šešėliai ir judantys objektai, bet toks minimalizmas tik padeda įtikinti žiūrovą už efektų slypinčiais monstrais.
2. „Kanibalų holokaustas“ / Cannibal Holocaust (1980)
Tai galbūt pat pirmas „rastos medžiagos“ filmas pasaulyje, bet rekomenduoti jį labai nelengva. Jo svarba neginčijama, o įtaka milžiniška, bet tai siaubingas filmas: neįtikėtinai žiaurus, pilnas seksualinio sadizmo ir gyvūnų kankinimo – „Kanibalų holokaustą“ žiūrėti nėra lengva. Nors filmo siužetas paprastas, o aktoriai neprofesionalūs, jį išskiria autentiškumas. Filmo režisieriui netgi teko atsakyti į kaltinimus tų, kurie manė, jog tai dokumentinis filmas. Būtent dėl to šis sunkus filmas šiame sąraše privalo būti aukštai.
1. „Bleiro raganos projektas“ / The Blair Witch Project (1999)
Šiandien vertinti šį filmą sunku. Vos išėjęs jis skaldė publiką – vieniems tai nepaprastai paveiki siaubo juosta, kitiems gudri reklamos kampanija ir nieko daugiau. Tačiau neįmanoma paneigti filmo realistiškumo bei nepaprasto gebėjimo įtikinti žiūrovą, jog tai, ką jis mato, yra tikra. Trijulę miške klaidžiojančių veikėjų sekantis filmas užfiksuoja visų jų lūžio taškus, o kamera, kartais naudojama tiesiog nevykusiai, perteikia visą jų išgyvenamą neapykantą ir baimę. Galiausiai, įspūdinga pagalvoti kiek mažai šiam filmui teprireikė – jokios raganos ir tik kelių lašų kraujo – kad niekada gyvenime nebenorėtumėte leistis į tamsų rūsį.
