„Jei ne 1923-ieji, vargu, ar mes čia su jumis būtume sėdėję. Jei ne 1923–1939 metų laiko atkarpa, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, vargu, ar pasibaigus karui šis miestas būtų tekęs lietuviams. Gali būti, kad jis būtų sietas su Kionigsbergu, dabartiniu Karaliaučiumi“, – filmo pristatymui skirtą konferenciją Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje pradėjo istorikas Vygantas Vareikis.
Ši data, anot jo, buvo labai svarbi, nes jei aplinkybės būtų pakrypusios kitokia linkme, gali būti, kad po karo Klaipėdos kraštas būtų nebetraktuojamas kaip Lietuvos dalis.
Istoriko teigimu, sukilimas buvo gerai apgalvotas ėjimas. „Ernestas Galvanauskas buvo viską sistemingai suplanavęs, visus žingsnius, labai racionaliai. Antra vertus, tame sukilime buvo ir romantikų. Kaip ir mokiniai iš Dotnuvos mokyklos. Jų buvo 30. Iš kur? Nes ten dirbo mokytojai, skiepiję pilietiškas vertybes“, – teigė V.Vareikis.
Idėjai subrandino ir žygis istoriniais takais
Filmo sumanytojas – prodiuseris, Klaipėdoje gimęs Mindaugas Gudelis, Jis idėją nešiojosi kelerius metus, buvo leidęsis ir į naktinį žygį sukilėlių takais. „Tiesiog daug dėmesio skyriau tapatybės paieškai. Kodėl šis miestas kitoks, kodėl klaipėdiečiai dažnai neranda kalbos su vilniečiais, kas tai lėmė“, – pasakojo M.Gudelis.
Jis teigė išstudijavęs krūvas istorinių veikalų šia tema. Pasiryžęs pastatyti šia tema filmą ėmė ieškoti komandos. Taip likimas nuvedė iki rašytojo Sauliaus Šaltenio, kurio ne viena pjesė atsidūrė ekrane, ir režisieriaus Audriaus Juzėno, istorinių filmų „Pelėdų kalnas“, „Ekskursantė“, „Getas“ autoriaus. „Aš supratau, kad mano sumanymą gali įgyvendinti tik patyrę žmonės, patys geriausi“, – teigė M.Gudelis.
Juostą, kurios filmavimo darbai bus vykdomi tik kitąmet, parems Lietuvos kino centras bei privatūs rėmėjai.
Suprasti akimirksniu
- 1923-ųjų aplinkybes lėmė politiniai įvykiai Klaipėdos krašte: po Pirmojo pasaulinio karo kraštas buvo valdomas Prancūzijos.
- Dar 1922-ųjų lapkritį aptarta sukilimo idėja. Tuometis ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas šį klausi iškėlė ministrų kabineto posėdyje.
- Sukilimą organizuoti pavesta Šaulių sąjungai, vadu paskirtas Jonas Polovinskas.
- Žygis prasidėjo 1923-ųjų sausio 9-ąją, sausio 15-ąją apsupta Klaipėda, jau popiet prancūzų karinė įgula pasidavė.
- Žuvo 2 prancūzai, vienas vokiečių žandaras ir 12 lietuvių sukilėlių.
Istorija – per žmonių jausmus
Scenarijų filmui rašantis S.Šaltenis teigė, kad 1923-ųjų sukilimas palietė ir jo giminę. Sukilime dalyvavo ir jo senelis.
„Kaip gaila, kad tada neužsirašiau jo pasakojimų. Kaip reikėjo tai padaryti... Pasakojo, kaip pasiekę Klaipėdą pamatė badą. Žmonės stovėjo eilėse nusipirkti kaulų. Ir koks tada buvo vertingas kareiviškas davinys“, – pasakojo S.Šaltenis.
Istoriniai įvykiai juostoje atsiskleis per žmonių jausmus, jų išgyvenimus, jų istorijas. Tai, S.Šaltenio žodžiais, ir yra tikroji istorija.
„Kai imu rašyti, atrodo, lyg pats būčiau įvykių dalyvis, lyg tai būtų mano paties atsiminimai“, – pasakojo rašytojas.
Pagrindinis vaidmuo – D.Meškauskui
Režisierius A.Juzėnas neslėpė, kad ambicijų plėtojant šią temą yra kur kas daugiau. Svarstoma, kad 1923-ųjų sukilimo istorija galėtų virsti serialu, bendradarbiaujant su kanalais „HBO“ ar „Netflix“.
„Mokykloje mums niekas apie tai nepasakojo. Istorijos pamokose nebent buvo užsimenama trumpai ir tie nepriklausomybės žygiai buvo pristatomi kaip kažkokie žygeliai. Dabartinei kartai vėl viskas menkai žinoma. O šiuose įvykiuose gi dalyvavo visas pasaulis, tai nebuvo tik Lietuvos reikalas“, – teigė režisierius.
Anot jo, filme bus vaizduojamas ir herojiškumas, meilė, nes „iš pragmatiškumo galima tik banką apiplėšti“.
Kol kas kūrėjas atsargiai kalba apie aktorius, vaidinsiančiuos „1923“. Įvardijamas tik vienas – Darius Meškauskas, jau vaidinęs ne viename A.Juzėno filme. „Tokio lygio aktorius papuoštų bet kurį filmą“, – negailėjo pagyrų režisierius.
Gali būti, kad filmuotis kvies ir jaunus aktorius, nusifilmavusius „Pelėdų kalne“. „Sukilime vis tik dalyvavo jauni žmonės, kai kuriems vos šešiolika buvo. Su Oskaro Koršunovo teatro aktoriais jau esu dirbęs, turiu patirties. Žinoma, žiūrovai išvys ir vyresnės kartos aktorių, turėsime ir aktorių iš užsienio, jų reikės plėtoti vokiškai, prancūziškai, rusiškai linijai“, – pasakojo režisierius.
Kūrėjų komanda kreipėsi į visus susidomėjusius ir prašė sekti informaciją: juostoje bus nemažai atvirų, masinių scenų, reikės statistų. Kur vyks pagrindiniai filmavimo darbai – neatskleidžiama. Anot istoriko V.Vareikio, karo nuniokota Klaipėda gerokai pasikeitusi. Daugiau to meto detalių galima matyti prie Prancūzų prefektūros pastato Sukilėlių gatvėje ir Turgaus gatvėje.
Šiuos metus „1923“ kūrėjai skirs scenarijaus tobulinimui, kitąmet ketinama pradėti filmavimo darbus, premjera numatyta 2022 m., prieš pat 100-ąsias sukilimo metines.
