Šiame programos „Aš esu hibridas“ filme „Guoba ir „Žuvėdra“ („Olmo & the Seagull“, rež. Lea Glob, Petra Costa) supinami pjesės ir tikrojo gyvenimo siužetai. Režisierės, iš pradžių slėpusios filmo struktūrą, įsikiša ir diskutuoja su aktoriais. Šis kūrybinio proceso portretas kviečia mus pačius atsakyti į klausimą, kas yra tikra, kas įsivaizduojama, ką mes išaukštiname, o ką aukojame gyvenime.
Juostą „Guoba ir „Žuvėdra“ komentuoja teatro ir kino aktorė Rasa Samuolytė, taip pat vaidinanti drauge su savo vyru, aktoriumi Dainiumi Gavenoniu „Žuvėdroje“ (rež. Oskaras Koršunovas).
„Filme kai kurios scenos man atpažįstamos. Čia koncentruojamasi į moterį – teatro aktorę, kai ji nevaidina. Jos gyvenime įvyksta fizinis pokytis, atimantis branginamą profesiją – ji tampa nėščia. Kurį laiką įdomu stebėti tos aktorės gyvenimą, pasaulį, kai ji nevaidina ir stengiasi dėmesį sutelkti į įvykusį pokytį. Filme aktorė kalba: „Aš dešimt metų vaidinau ir staiga, kas aš esu, kai nevaidinu?“
Olivija stebi save veidrodyje ir atpažįsta savyje tai vieno, tai kito personažo raukšles. Ji vaidino ir Aną, ir Dezdemoną, ir Arkadiną ir išgyvendavo emocijas kaip aktorė, jautėsi savo vietoje. Staiga – priežastis – kūdikis, kuris „paralyžiuoja“ įprastą gyvenimą.
Olivija stebi save veidrodyje ir atpažįsta savyje tai vieno, tai kito personažo raukšles. Ji vaidino ir Aną, ir Dezdemoną, ir Arkadiną ir išgyvendavo emocijas kaip aktorė, jautėsi savo vietoje. Staiga – priežastis – kūdikis, kuris „paralyžiuoja“ įprastą gyvenimą. Ta žinia, turinti atnešti naujo etapo džiaugsmą, kartu suteikia nežinios bei sumaišties. Tarsi filmo herojė saugesnė buvo scenoje, nei gyvenime.
A. Čechovo pjesėje „Žuvėdra“ medis guoba minimas tik pačioje pjesės pradžioje, o šiame filme jis atsiduria pavadinime. Manau, kad tai simbolis aktorės, už kurios yra ta pjesėje minima guoba – tamsioji, nepažintoji jos paralelė. Žuvėdra – tai blyksnis, aktorystė.
Filmas man pasirodė žmogiškas, atpažįstamas, bet kažkurioje vietoje per daug atidengia, per daug eksplikuoja buitį. Sunku pasakyti, ar filmą bus įdomu žiūrėti žmogui, kuris nėra šios profesijos atstovas. Žiūrovui teks susidurti su labai intymia herojės pasaulėjauta, jos didžiule koncentracija į nėščios moters pojūtį, vidine aktoriaus drama, kuri dažnai lieka nematoma, nusileidus scenos uždangai“.
Plačiau apie filmą skaitykite čia.