1. „Mirtis per laidotuves“ / Death at a Funeral (2007)
Jei manėte, kad mirtis negali būti komiška, ši groteskiška komedija turėtų pakeisti jūsų nuomonę. Filmo veiksmas vyksta per turtingos, bet disfunkcinės britų šeimos patriarcho laidotuves. O jų metu nutinka išties kurioziškų dalykų: dukterėčios sužadėtinis atsitiktinai pavartoja haliucinogenų, lig tol niekieno nežinomas tėvo draugas gėjus, kuris grasina paviešinti informaciją apie velionio orientaciją ir t.t. Šiame britiškame farse vaidina daugybė puikių aktorių, o jei mėgstate britišką humorą, šis filmas jums kaip tik.
2. „Savižudžiai: meilės istorija“ / Wristcutters: A Love Story (2006)
Šis filmas yra romantinė komedija apie savižudžius. Sakytum, toks apibūdinimas neskamba labai patraukliai, tačiau iš tiesų tai yra labai mielas ir susimąstyti verčiantis filmas. Filmo veiksmas vyksta pomirtiniame pasaulyje, į kurį patenka tik savižudžiai.
Šiame pasaulyje viskas labai panašu į kasdienį pasaulį, tik viskas truputį blogiau. Pagrindinis veikėjas, persipjovęs riešus, kai jį paliko mergina, gyvena apleistame butuke, dirba niekuo neypatingoje picerijoje ir turi erzinantį kambarioką. Jis lyg ir norėtų nusižudyti dar kartą, tačiau bijo ir pagalvoti, kur pateks tada. Ir vis dėlto, šiame neįkvepiančiame pasaulyje jis ne tik ima suprasti meilę, bet, kad ir kaip ironiškai beskambėtų, atranda gyvenimo prasmę.
3. „Sieranevada“ (2016)
Rumunijoje į gedulingus pietus tradiciškai susirenkama praėjus 40-čiai dienų po mirties. Sakoma, kad per tiek laiko mirusiojo siela palieka namus. Vis dėlto giminės susirinkimas retai kada vyksta sklandžiai, o pradėti valgyti kas nors vis sutrukdo. Tačiau Artimųjų juokas, barniai, pykčiai bei susitaikymai ir yra tai, ką mirusieji palieka po savęs, ir ką režisierius bando parodyti šiuo filmu.
Turbūt ne vienas personažas atrodys bent truputį pažįstamas. Pavyzdžiui, močiutė, kuri mano, kad komunizmas buvo geriausias dalykas nutikęs jos šaliai, davęs Rumunijai pigius blokinius namus, elektrą ir t.t. Beveik visas filmo veiksmas vyksta bute – viename iš tų, kuriais taip didžiuojasi komunistė močiutė.
4. „Šeštasis pojūtis“ / The Sixth Sense (1999)
Režisierius M.Nightas Shyamalanas įtampą kurią meistriškai, o šioje mistinėje dramoje jos yra daugiau, nei daugelyje siaubo filmų. Nuolat lydintis netikrumo jausmas ir apgaulingai sukonstruota istorija, pramaišiui su visomis vaikystės baimėmis, sukuria unikalią atmosferą, kurią pakartoti sugebėjo gana nedaug vėliau pasirodžiusių filmų.
Siužetas gana paprastas – vaikų psichologas dirba su vaiku, kuris teigia matantis negyvus žmones. Jei šio filmo dar nematėte, kitų detalių atskleidimas tiesiog sugadintų žiūrėjimo malonumą.
5. „Po 28-ių dienų“ / 28 Days Later (2002)
Šis sąrašas nebūtų užbaigtas be bent vieno filmo apie zombius. Pirmieji šios tematikos filmai pasirodę dar ketvirtajame dešimtmetyje, tad rinktis tikrai yra iš ko. Vis dėlto, naujos jėgos ir lig tol nematyti populiarumo šiam žanrui suteikė būtent Danny Boyle‘o kūrinys. Šiame filme zombiai nėra lėti imbecilai, kaip anksčiau būdavo įprasta, o tokie, kurie kelia realią grėsmę ir kurių skaičius didėja toliau plintant infekcijai. Būtent „Po 28-ių dienų“ zombių žanras sulaukė dar neregėto populiarumo, o šis filmas, net praėjus 15-ai metų nuo premjeros, vis dar laikomas vienu geriausių.
6. „Neleisk man išeiti“ / Never Let Me Go (2010)
Prieš rekomenduojant šį filmą, reikia perspėti: jį žiūrint emocijas suvaldyti nelengva. Jo veiksmas vyksta netolimoje ateityje, kurioje jau išrasta klonavimo technologija, aprūpinanti žmoniją veikiančiais organais.
Vidutinė gyvenimo trukmė išauga dramatiškai, tačiau – tik klonuotų žmonių sąskaita. Šie klonai sulaukę pilnametystės privalo tapti organų donorais, tačiau ištveria tik dvi ar tris donorystės procedūras ir sulaukia vos 25-erių ar 30-ies. Jų kova už kiekvieną gyvenimo sekundę yra nežemiškai graži ir gniuždančiai liūdna tuo pačiu metu, o sustabdyti ašaras tampa beveik neįmanoma.
7. „Paveldėtojai“ / The Descendants (2011)
Šis filmas daug dėmesio skiria gedėjimo ir atsisveikinimo su artimu žmogumi temoms. Ypač aktualios šios temos tada, kai kažkam tenka priimti sprendimą, kad atėjo laikas atsisveikinti. George‘as Clooney‘is vaidina havajietį verslininką, kurio žmona atsiduria komoje po nelaimės, ištikusios plaukiojant banglente.
Tiek jis, tiek dvi jo dukterys gedulą išgyvena savaip, tačiau viskas tampa kur kas labiau komplikuota, kai verslininkas sužino, jog žmona nebuvo jam ištikima. Tada i kyla klausimas: kaip gedėti to, ant kurio pyksti? Gedėjimo procesas apima daugybę sudėtingų emocijų, kurios kine nėra taip dažnai narpliojamos, o šis filmas daro tai tikrai įdomiai.
8. „Aukštyn“ / Up
Skirtingai nuo daugelio kitų „Disney“ filmų, šis prasideda nuo mirties. Pačioje filmo pradžioje parodomas trumpas montažas, apie tai kaip Carlas ir Ellie susipažįsta, o veiksmas prasideda tik tada, kai Carlas lieka senas ir vienišas.
Suprantama, tiek laiko praleidęs su mylimu žmogumi, iš pradžių jis yra priešiškas ir negalintis susitaikyti su praradimu. Tai ką matome šiame animaciniame filme, yra vyriškas gedėjimo procesas, kurį Carlas išgyvena kartu pagerbdamas mirusios žmonos atminimą. Gyvenimas tęsiasi, kad ir kaip liūdna būtų iš pradžių – tokia ir yra pagrindinė „Aukštyn“ žinutė.
9. „Septintasis antspaudas“ / The Seventh Seal (1957)
Iš tiesų, į šį sąrašą galėtų patekti gera pusė švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano filmų, tačiau šis ne be priežasties yra žinomiausias.
Filmas pasakoja apie viduramžių riterį, grįžusį iš Kryžiaus žygio, ir randantį gimtinę, nuniokotą maro. Čia jis sutinka Mirtį, kuriai meta šachmatų iššūkį, taip siekdamas atitolinti mirtį.
Filme vyrauja religinė tematika – riteris daug galvoja apie tai, ar yra dangus ir pomirtinis gyvenimas, ir ar egzistenciniai klausimai turi kokios nors prasmės. Religinė tematika yra dažnai sutinkama Bergmano darbuose, o keliami klausimai lieka aktualūs ir šiandien.
10. „Prieš pakratant kojas“ / The Bucket List (2007)
Angliškasis bucket list reiškia sąrašą dalykų, kuriuos žmogus nori nuveikti per gyvenimą. Nors ši frazė pastaraisiais metais tapo kiek nuvalkiota, jos prasmė nesensta: gyvenime reikia turėti svajonių ir noro jas įgyvendinti.
Juk gyvenimas prabėga greitai, o jei jo pabaigoje liks tik gailestis, nuo to geriau nebus nei mums, nei artimiesiems. Todėl ir pravartu nieko nelaukus pasidaryti sąrašą ir pradėti dėlioti varneles ties išpildytais norais, kol dar ne per vėlu.
