ELIZABETH TAYLOR: Baigiant filmuoti „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“ (Who's Afraid of Virginia Woolf?, 1966), E.Taylor labai jaudinosi prieš sudėtingą sceną, kurioje ji turėjo pravirkti. Pačią svarbiausią akimirką pasigirdo netikėtas garsas – vieno iš scenos darbuotojų knarkimas.
„Jis buvo toks garsus, kad pasakiau „Stop!“, – prisiminė M.Nicholsas. – Ji pasakė: „Neišmeskite jo. Prašau, neišmeskite jo.“ Išties tokių sunku rasti. Sunku rasti žmogų, kuris taip rūpintųsi vyruku, kuris susimovė. Tokia yra Elizabeth.“
DUSTINAS HOFFMANAS: Per bandomajį filmavimą kino juostai „Absolventas“ (The Graduate, 1967), tuomet dar palyginus neseniai karjerą pradėjusio aktoriaus vaidyba M.Nicholsui padarė įspūdį, tačiau nepapirko.
„Jam labai gerai sekėsi scenoje, tačiau nebuvome tikri. Jis buvo išbandomas kartu su (aktore) Katherine Ross. Kitą dieną, peržiūrėjęs kasdienę filmuotą medžiagą, pagalvojau: „Tik pažiūrėkit... Jis panašus į Elizabeth (Taylor). Jis turi sutartį su (kino juostų ryškinimo kompanija) „Technicolor“. Kol juosta buvo ryškinama per naktį, atsiskleidė daug daugiau, nei matėme scenoje. Jis tikras kino aktorius.“
MERYL STREEP: M.Nicholsas su šia du „Oskarus“ pelniusia aktore dirbo daugelyje projektų, tarp jų – kuriant didžiojo ekrano filmus „Karen Silkvud“ (Silkwood, 1983), „Heartburn“ (1986), „Linkėjimai nuo bedugnės krašto“ (Postcards From the Edge, 1990), taip pat televizijos filmą „Angelai Amerikoje“ (Angels in America, 2003).
„Manau, kad iš visų, su kuriais dirbau, ji labiausiai išsiskyrė ne vien savo neįtikėtinu talentu, bet ir džiaugsmu, kurį jai teikdavo (vaidyba). Visada matydavau ją besidžiaugiančią kiekviena darbo diena.“
JACKAS NICHOLSONAS: Įgyvendinant pirmąjį jųdviejų bendrą projektą „Kūniška patirtis“ (Carnal Knowledge, 1971), M.Nicolsas sakė sužinojęs „ne vien kaip jis bendrauja su visais scenoje, bet ir išoriniame rate: garderobo darbuotojais sunkvežimiuose ir kitais žmonėmis. Jis palaikė ryšį su kiekvienu žmogumi. Kai jam teko filmuoti apsinuoginusiam, jie raitėsi ant grindų. Jis keldavo daug juoko – savo žodžiais ir veiksmais. Jis visus priversdavo visus (juoktis).“
JULIA ROBERTS: „Kai filmavome vieną sceną (filme) „Arčiau“ (Closer, 2004), viename epizode ji nuolat nurausdavo, – pasakojo M.Nicholsas. – Daugeliui aktorių reikia įsijausti į emocijas prieš filmavimą, o jai tekdavo jas tramdyti. Ir jai pavyko kuo puikiausiai. Jai sekėsi gyvenime, kuriant filmus. Ji viską daro su džiaugsmu ir palaikant jos nuostabiai šeimai. Nežinau, ji tikriausiai yra pavyzdys, ką galima pasiekti, gyvenant paprastą, nuoširdų ir laimingą gyvenimą.“
