Ar A.Sandlerio komedijos yra greitai virškinamas šlamštas, kuriame yra apverktinai mažai intelekto ir aktorinių pastangų? Žinoma! Bet ar A.Sandlerio komedijose yra įdėta daug širdies, išradingumo ir subtiliai paslėptų komentarų apie mūsų visuomenę ir jos problematiškumą? Ir dar kaip.
Pastaroji mintis gali priversti tam tikrus skaitytojus įtariai suraukti savo antakius, tačiau būtent šiuos paslėptus lobius ir norėčiau aptarti. Šį kartą žaidimo „Aptarkim naujausią Sandlerio filmą“ taisyklės yra tokios: mes sutinkame, kad A.Sandlerio komedijos yra kvailokos, tačiau išliekame atviri jose paslėptiems išminties perlams. Ir tai sakau be jokio sarkazmo.
Kas iš mūsų nėra matę hitais tapusių A.Sandlerio komedijų „Stadiono vaikis“, „Laimingasis Gilmoras“, ar „Klik! Arba gyvenimas pagreitintai“. Ar tai buvo nuobodus šeštadienio vakaras pas močiutę, ar nepavykusio pasimatymo pabaiga prie televizoriaus, mes beveik visi buvome įtraukti į šią hipnotizuojančią patirtį.
Prisipažinsiu, didžiąją dalį savo gyvenimo ir pats buvau skeptiškai nusiteikęs jo komedijų atžvilgiu. Žinojau, kad vyresni žmonės mėgsta garsiai, net kiek vulgariai, kvatotis iš „spardomų klynų“ juokelių bei legendinių Sandlerio personažų pykčio protrūkių.
Žinojau, kad viešas teigiamas pasisakymas apie bet kokį jo filmą reiškė būtinybę pasiteisinti prieš padorius žmones. Tik susipažinęs su savo antrąja puse, kurią laikau išsilavinusia asmenybe, tačiau dievinančia jo filmus, supratau, kad visą šį laiką buvau labai siauraprotiškas dėl to, ką slepia A.Sandlerio fenomenas.
Nuo to siauro mąstymo praėjo ne vieneri metai – pamačiau kone visus A.Sandlerio filmus. Ir komedijas, ir dramas. Ir žinote ką? Jaučiuosi ne tik neišdeginęs savo smegenų, bet galbūt net atsiauginęs keletą ląstelių. Juokai juokais, tačiau pažvelgus nauju žvilgsniu į jo kūrybą, pasijutau atradęs daugiau šviesos ir pozityvumo.
Nors Sandlerio repertuare apstu ir draminių filmų, tačiau komedijos žmonėms sukelia daugiau teigiamų minčių. Slenkant metams, lengvi komiški filmai suteikia vis didesnį emocinį komfortą: kai gyvenimas mus ima glostyti prieš plauką, tokios komedijos, kaip „Visados kaip pirmą kartą“, mus nukelia į romantišką jaunystę. Naujausia jo komedija „Hiubio Helovynas“ yra būtent tokia.
Turbūt lengva numatyti, ko galima ieškoti jo naujausioje komedijoje. Filme apstu karikatūriškų personažų su perdėtomis reakcijomis, besikartojančių aktorių iš paskutinių 10-ties Sandlerio komedijų ir aplink tarpukojį besisukančių juokelių. Tiesą sakant, pradedu galvoti, kad visa tai yra taip stipriai perspausta, jog negalėtų būti tiesiog žiopla klaida scenarijuje.
Tačiau žinote, ko dar šiame filme apstu? Jau minėto nuoširdumo ir pastangų įdėti į turinį kuo daugiau teigiamų emocijų, išsaugant pamatines vertybes: šeimą, draugystę, meilę ir gerumą kitam. Po absurdiško humoro ir fizinių pokštų sluoksniu, slepiasi stebėtinai jautri ir nuosekli istorija apie buvimą kitokiu, patyčias ir patiriamą psichologinį smurtą. Visa tai apvyniojus į kiek šiurpią, bet žaismingą, Helovyno tematiką, filmas turi ką pasiūlyti ir prisiekusiam A.Sandlerio fanui, ir tokiam pačiam skeptikui, kokiu anksčiau buvau aš.
Na, o gerokai sutrumpintai pabaigai norėčiau pacituoti paties A.Sandlerio žodžius, pasakytus viename iš jo interviu:
„Savo gyvenime renkuosi ignoruoti pragarą. Kai buvau mažas, paklausiau savo tėvo, ar pateksiu į pragarą, nes buvau apie tai daug girdėjęs. Jis atsakė, kad niekas, ką aš veiksiu gyvenime, nenuves manęs į pragarą. Todėl ir gyvenu be tos baimės.“
Ir išties – A.Sandlerio filmai, kokie įžūlūs, triukšmingi ir vėjavaikiški bebūtų, sugeba neperžengti tos plonutės linijos tarp provokacijos ir banalaus amoralumo. Atvirkščiai – provokuodamas publiką savo drąsą atrodyti kvailai, jis sugeba paglostyti tą jautriąją mūsų pusę, kurią dažniausiai slepiame.
Pusę, kuriai kartais reikia vieno kito kvailoko filmo, galinčio mažais žingsneliais prieiti prie mūsų kasdienio nuovargio ir švelniai paglosčius pasakyti: „Viskas bus gerai, gyvenimas nėra toks rimtas, aš su tavimi“.
Vadinkit tai kaip norit, bet šiuo aspektu man Adamas Sandleris – genialus komikas.
