Filme „8 moterys“ su režisieriumi jau dirbusi aktorė sako, kad jai patinka ne tik nusifilmuoti juostoje, bet ir prisidėti prie scenarijaus kūrimo: „Kai kurie aktoriai mėgsta pradėti dirbti tik tuomet, kai scenarijus yra paruoštas, bet man patinka būti įtrauktai į kūrybą, visą procesą. Man reikia informacijos iš įvairių šaltinių tam, kad herojus galėtų palaipsniui formuotis. Negaliu tiesiog ateiti į aikštelę ir tapti veikėja. Žinoma, aš turiu idėją, bet iš tiesų negaliu sukurti herojaus, neįsigilinus į jo esmę.“
„Francois turi išskirtinį talentą ir žinojau, jog jis sukurs aštrią, ironišką, modernią, bulvarinę pjesę. Taigi buvo malonu vėl dirbti su juo. Jis greitai parašė juokingą, energingą scenarijų, puikiai parodantį moters vietą šiuolaikinėje visuomenėje. Žinoma, kai kurie dalykai pasikeitė per trisdešimt metų, bet esmė liko ta pati. Veiksmas vyksta aštuntajame dešimtmetyje, dauguma dalykų, kurie vykdavo anksčiau, vis dar vyksta ir šiandien: streikai, darbuotojai, engiami savo darbdavių, moterys, neturinčios tiek valdžios, kiek vyrai. Ši kova, kiek ironiškai pavaizduota filme, tęsis dar ilgai“, – įsitikinusi aktorė.
Robertas Pažolis (akt. Fabrice Luchini) ilgus metus vadovavo sėkmingam lietsargių gamybos verslui. Jis fabrikui vadovauja geležine tirono ranka – lygiai taip pat, kaip ir meilužei, vaikams ir gražuolei žmonai Suzanai (akt. Catherine Deneuve). Tačiau vieną dieną fabriko darbininkams trūksta kantrybė ir jie surengia streiką, o tironą Robertą paima įkaitu.
Po šio netikėto posūkio ima šlubuoti Roberto sveikata. Taigi padėties fabrike ir sveikatos būklės verčiamas Robertas turi užleisti postą žmonai, o pats išvyksta pailsėti ir atgauti jėgų.
Tiek Robertui, tiek vaikams mintis apie Suzaną fabriko vadovės kėdėje kelia juoką, tačiau visų nuostabai pasirodo, jog ji – kieta, tačiau etiška verslininkė. Buvusio meilužio Moriso (akt. Gerard Depardieu) padedama, ji nutraukia darbininkų streiką ir sugrąžina fabriko darbą atgal į vėžes. Ji tai pat pagerina ir darbininkų darbo bei gyvenimo sąlygas. Fabrikas veikia, darbininkai gavo, ko norėjo – žodžiu, visi patenkinti. O Suzana iš naujo atranda save: buvusi paklusni namų šeimininkė tampa naujų laikų moterimi, kuri turi nuomonę ir atvirai reiškia ją bei nesidrovi įgyvendinti savo vizijas.
Tačiau pailsėjęs ir vėl kupinas jėgų, grįžta Robertas. Situacija komplikuojasi...
„Potiche. Žmonos maištas“ – nuotaikinga prancūzų satyros meistro F. Ozono komedija, nufilmuota, remiantis to paties pavadinimo P. Barrilet ir J. P. Gredy pjese, į Lietuvos kino teatrus atkeliauja jau kovo 11 dieną.
