Naujausio lietuvių istorinio filmo „Žalgiris – geležies diena“, skirto 1410-ųjų liepos 15-ąją vykusio Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui, biudžetas – 17 mln. litų. Praėjusiųjų metų lapkritį Vyriausybės nutarimu „Dėl Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo programos patvirtinimo“ filmui kurti dvejiems metams buvo numatyta skirti 13 mln. litų. Pasak juostos prodiuserio Arūno Stoškaus, laukiant žadėtų pinigų atlikti paruošiamieji darbai, į kelias kalbas išverstas scenarijus.
Sumažino paramą
„Pasirašę sutartį ir gavę pinigus, būtume pradėję burti filmavimo grupę. Ją sudarytų apie 100 žmonių, – planais dalijosi prodiuseris. – Tie parengiamieji darbai truktų apie 4 mėnesius. Dar 3-4 mėnesių pareikalautų pats filmavimas, o montažas, įgarsinimas, kiti baigiamieji darbai – dar apie 4 mėnesių. Norint gerai nufilmuoti, reikia turėti visus pinigus. Kitaip viskas labai užsitęs ir gausime paprasčiausią lietuvišką produkciją.“
Šiemet tikėtasi gauti 9 mln. litų, kitąmet – 3 mln litų. Likusią filmui reikalingų lėšų dalį planuota surinkti iš rėmėjų ir šalies savivaldybių. Tačiau, patvirtinus 2009-ųjų biudžetą, vietoj planuotų 9 mln. liko tik 3 mln. litų.
LŽ kalbintas Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas pabrėžė, kad laukdami valstybės žadėtų pinigų filmo kūrėjai galėtų ieškoti partnerių užsienyje, planuoti ne tokias sudėtingas scenas. „Juk ir tų 3 mln. jie visų iš karto negaus, suma bus išskaidyta ketvirčiais“, – aiškino jis.
A.Stoškaus teigimu, negavus valstybės paramos, jos prašyti užsieniečių nėra geriausia išeitis. „Žadame važiuoti į Ukrainą ir tartis su viena studija, tačiau ukrainiečiai juk nepastatys filmo apie Lietuvą. Tai padaryti galime tik patys, bet reikia žadėtos paramos iš valstybės“, – tikino prodiuseris.
Tokios nuomonės laikosi ir filmo režisierius Raimundas Banionis. „Kuriant gerą filmą labai daug lemia pinigai. Jie būtini, kad filmas būtų vertas to, kas jame vaizduojama“, – pabrėžė jis.
Aktorius dar neparinktas
Filme „Žalgiris – geležies diena“ bus pasakojama apie lemtingus įvykius, kai jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė nugalėjo Kryžiuočių ordiną. Po 1972-aisiais pasirodžiusios juostos „Herkus Mantas“ Lietuvoje nebuvo sukurtas nė vienas istorinis filmas.
„Žalgiris – geležies diena“ apimtų 28 metų laikotarpį. Jis prasidėtų Vytauto pabėgimu iš Krėvos pilies ir Ordino prieglobsčio prašymu. Filme taip pat būtų vaizduojama Lietuvos krikšto scena.
„Kai Vytautas vedė karius į lemtingą mūšį, jam buvo apie 60 metų. Karvedys ir valdovas mirė sulaukęs aštuoniadešimties. Šį personažą vaidinsiančio aktoriaus amžius turės būti apie 40 metų. Kol kas dar nenuspręsta, kas vaidins Vytautą Didįjį“, – tvirtino A.Stoškus.
Žalgirio mūšyje dalyvavo per 50 tūkst. karių, masinėms scenoms filmuoti reikės surinkti apie tūkstantį statistų. Kuriant mūšio scenas prisidės Krašto apsaugos ministerija.
Premjera nusikels
A.Stoškus nepraranda vilties, kad filmas bus pastatytas. „Variantą, kad pinigų bus skirta mažiau, esame numatę ir jam ruošiamės, – kalbėjo prodiuseris. – Turėsime gerokai susiveržti diržus. Tačiau darbai labai užsitęstų ir premjera geriausiu atveju įvyktų tik kitų metų pabaigoje.“
Lietuvoje kinas jau seniai nėra tarp skatintinų kultūros sričių. Praėjusiais metais lietuviškam kinui Kultūros ministerija skyrė per 8 mln. litų. Dar 1,77 mln. litų įvairiems kino projektams įgyvendinti atseikėjo Kultūros rėmimo fondas. Tai tik pusė lėšų, kurių reikia geram filmui apie Žalgirio mūšį sukurti.
