Filmo centre – dvi moterys: psichologė, psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap ir policijos pareigūnė Gintarė Meškienė. Kino kamera seka jų kasdienį darbą kovojant su savižudybių problema Kupiškio mieste ir rajone. Moterys lanko vienišiausius savo bendruomenės narius, skiria jiems savo laiką, atjautą ir supratimą.
Kupiškis pasirinktas neatsitiktinai – šiame mieste prieš septynerius metus savižudybių skaičiai buvo vieni didžiausių Lietuvoje – du kartus lenkė bendrą Lietuvos vidurkį ir keturis kartus Europos vidurkį.
Kadangi nacionalinės strategijos nebuvo, problemą tuometinis miesto meras Jonas Jarutis nusprendė spręsti savivaldybės lygmeniu – suburti darbo grupę. Vadovauti šiai grupei jis pasiūlė Kupiškyje dirbančiai psichologei Valijai Šap. Ji prisimena: „Sutikau, nes maniau, kad turiu progą padėti žmonėms, kurie gyvena mano rajone. Įsivaizdavau, kad subursime grupę, apsitarsime kaip padėti tiems kenčiantiems žmonėms ir per keletą mėnesių mūsų darbas bus padarytas.“ Tačiau darbai užtruko ne vienerius metus, į veiklą įsitraukė įvairiausi specialistai ir pamažu savižudybių skaičiai ėmė keistis. Kupiškis sukūrė sėkmės istoriją, kuria ėmė sekti ir kitų miestų savivaldybės.
Būtent apie šį atvejį filmą kurti nusprendė Virginija Vareikytė bei Maximilien Dejoie.
„Kupiškio savižudybių prevencijos programa buvo pagrįsta savanorišku bendruomenei skirtu darbu, įrodančiu, kad žmonių ryšys dažnai yra geriausia liūdesio, vienatvės ir galiausiai savižudybės prevencija. Taip pat įrodančiu, kad kartais pagalba gali būti teikiama tos pačios bendruomenės narių. Visi šie dalykai neabejotinai buvo labai įdomūs dokumentiniam filmui, bet tai, kas mus labiausiai sudomino, buvo pirmasis susitikimas su mūsų pagrindinėmis veikėjomis: Valija Šap ir Gintare Meškiene. Retai gyvenime esu susidūręs su tokia stipria, teigiama žmonių energija. Po to susitikimo supratome, kad atradome dvi nepaprastas herojes, turinčias įkvepiančią istoriją“, – teigia vienas iš filmo režisierių Maximilien Dejoie.
Po peržiūros psichikos sveikatos srityje dirbantys specialistai teigė, kad filmas įkvepiantis, kviečiantis nepasiduoti sunkiomis minutėmis, ir nors tema yra nelengva „Būsiu su tavim“ nestokoja šviesos ir jautrumo. Pagrindines herojes pažįstantys pažymėjo, kad filme – jos tokios kaip gyvenime, viskas perteikta labai natūraliai.
Dokumentinį filmą „Būsiu su tavim“ žiūrėjo ir aktorė Aistė Diržiūtė: „Mane filmas labai palietė, nes psichologinės sveikatos temos man yra labai svarbios ir artimos. Bet ne tik dėl to. Manau, kad labai sunku sukurti filmą tokia sunkia ir jautria tema ir ypač sunku sukurti jį nepaprastai šviesų. Galbūt dėl to filmas prasismelkia iki jautriausių sielos dalelių. Žiūrėdama filmą aš juokiausi su tom dviem fantastiškomis moterimis ir verkiau, ir palaikiau jas. Džiaugiausi, kad tokios moterys yra Lietuvoje ir sukūrė programą, kuri, man atrodo, yra nepaprastai svarbi. Išgirdau apie ją pirmą kartą ir dabar tiesiog nekantrauju sužinoti, kokiose savivaldybėse ji veikia, ir jei jos nėra mano gimtojoje savivaldybėje – pastūmėti prisijungti.“
Filmo „Būsiu su tavim“ gamybą finansavo Lietuvos kino centras, „Eurimages“, Pjemonte dokumentinių filmų fondas ir Romandijos kino fondas Cineforom. Filmas pristatomas įgyvendinant kultūros sklaidos projektą su Lietuvos Kultūros taryba ir Lietuvos kino centru.
„Būsiu su tavim“ premjera įvyks festivalyje „Nepatogus kinas“ spalio 15 d. Po premjeros filmas bus rodomas įvairių Lietuvos miestų kino teatruose.
