Filme pasakojama vienos šeimos drama ir, kaip ir ankstesniame filme, toliau verčiami postkolonialistinės Lotynų Amerikos istorijos puslapiai. La Gvachiros dykumoje gyvenanti šeima imasi marihuanos eksporto. Laikui bėgant nelegalus verslas įsisuka ir pralobusios šeimos gyvenimas pasikeičia, tuo pačiu suardydamas ryšius, ilgametes taisykles ir papročius.
Filmo anonsas:
Nuo 2018-ųjų Kolumbijos garbės konsulu tapęs atlikėjas Jurgis Didžiulis pastebi, kad filmo režisieriui pavyko taikliai perteikti šalies realybę:
„Kadangi turiu ryšį su Kolumbija, sakau tai kaip Kolumbijos garbės konsulas, – filmas man labai patiko. „Vasaros paukščiai“ yra pasakiškai gražiai ir labai gerai papasakota istorija, kurioje puikiai atskleisti kultūriniai niuansai. Filmą galima palyginti netgi su dokumentika, kurioje Kolumbija perteikta labai realistiškai, bet tuo pačiu atsiranda vietos ir Gabrielio Garcia Marquezo magiškajam realizmui.
Labiausiai įstrigo du dalykai. Pirma, režisierius rodo, kad yra daug kolumbijų – šalis nėra monolitinė ar homogeniška, joje telpa daug kultūrų. Ten, kur gyvena Vajų etininė grupė, netgi nesu buvęs. Tačiau man teko apie juos girdėti.
Antras dalykas – filme atskleidžiama, kaip narkotikų prekyba išbalansavo Kolumbiją, nuvedė netinkama kryptimi. Pastaruoju metu po „Netflix“ serialo apie Pablo Escobarą daug kas romantizuoja to meto Kolumbiją, tačiau tai, kas tuo metu vyko, galima vadinti visos visuomenės degradacija, žmogaus gyvybės sumenkinimu iki tokio lygio, kad ji tapo verta tik 3 dolerių.“
Plačiau apie filmą skaitykite čia.
