Jimą Carrey savo programoje šiemet pristatys kino po atviru dangumi festivalis „Kinas po žvaigždėmis“, į programą įtraukęs neabejotinai geriausią aktoriaus vaidmenį kine – filme „Trumeno šou“. Filmas sukurtas 1998-aisiais, tačiau vis dar labai aktualus šiandien. Jei jo dar nematėte, drąsiai galima sakyti: Jimas Carrey net 26 metus laukia, kol jūs pamatysite šį filmą.
O pradžiai kviečiame iš arčiau susipažinti su sudėtinga aktoriaus gyvenimo ir karjeros istorija.
Klasės juokdarys ir pirmos nesėkmės
James Eugene Redmond „Jim“ Carrey gimė 1962 metais sausio 17 dieną, Ontarijuje, Kanadoje, buhalterės Kathleen ir džiazo muzikanto Percy Carrey šeimoje. Turėjo vyresnius brolį Džoną ir dvi seseris Patriciją ir Ritą. Nuo mažens garsėjo kaip klasės juokdarys, nes mėgo linksminti aplinkinius imituodamas garsius aktorius ir visuomenės veikėjus.
Visas savo parodijas mažasis komikas įrašinėjo į kamerą. Kai tų vaizdelių susikaupė daugiau nei aštuonios dešimtys, vienuolikmetis paauglys nusiuntė juos į populiarų komedijų šou, ilgai laukė kvietimo į televizijos laidą, bet taip ir nesulaukė. Kelias į komedijos olimpą prasidėjo ne iš karto.
Būdamas penkiolikos metų nustojo lankyti pamokas.
Padėties nepagerino ir šeimos finansinės problemos: kai jam buvo vos dvylika, tėvas buvo atleistas iš darbo, visai šeimai teko gyventi priekaboje. Keturiolikmetis Jimas įsidarbino plieno gamykloje. Iš pradžių jis derino darbo įsipareigojimus su mokslu, bet būdamas penkiolikos metų nustojo lankyti pamokas.
Dieną dirbo gamykloje, naktį rengdavo komiškus pasirodymus naktiniame klube Toronte. Deja, žiūrovai nebuvo jam palankūs. Berniukas ilgam užsisklendė savyje. Ir vis dėlto, kiek vėliau atkaklus vaikinas tapo to klubo žvaigžde. Į jaunojo aktoriaus spektaklius ėmė plūsti žiūrovai iš viso Toronto. O kartą pasirodė garsus TV prodiuseris ir dvidešimties Jimas debiutavo televizijoje.
Televizija – sėkmingos karjeros pradžia
Septintojo dešimtmečio pabaigoje Carrey nusprendė persikelti į Los Andželą. Čia jis įsidarbino NBC stotyje, kur pasirodė daugelyje televizijos serialų ir laidų, vaidino nedidelius epizodus komedijose, dramose ar miuzikluose. Jis praktiškai nedingdavo iš mažųjų ekranų, o jo „juokingas“ veido išraiškas įsidėmėjo prodiuseriai.
Nuo 1996 metų Carrey pateko į populiarią šeštadienio naktinę pramoginę laidą. Jimo humoristiniai vaizdeliai buvo populiarių filmų, žymių žmonių ir jo paties asmens parodijos. Artistas televizijoje atskleidė daug talentų: dainavo, šoko disko, baletą, apsimesdavo žioplu turistu ar kitokiu juokingu personažu.
Jimas džiaugėsi savo sėkme, bet iš tiesų svajojo apie didįjį ekraną. Taigi nuolatos lankėsi daugybėje aktorių atrankų ir pagaliau ėmė gauti nedidelius vaidmenis kine.
Pagaliau didysis ekranas
1984 metais Jimas Carrey debiutavo kine – Richardo Lesterio komedijoje „Kas pirmas, tas pirmas aptarnauja“ (Finders Keepers), vėliau pasirodė Franciso Fordo Coppolos komiškoje dramoje „Peggy Sue vedybos“ (Peggy Sue Got Married, 1986) kaip pagrindinių personažų draugas, trileryje „Mirties baseinas“ (1988) su Clintu Eastwoodu, kuris pakvietė komiką dirbti į savo klubą, ten šis parodijavo savininką ir kitas įžymybes.
1994 metai tapo J.Carrey proveržio metais, kai jis suvaidino filme „Eisas Ventura: naminių gyvūnėlių detektyvas“ (Ace Ventura: Pet Detective, 1994). Šį prieštaringai vertinamą filmą nuo pat pradžių persekiojo nesėkmės. Visi garsūs komikai vienas po kito atsisakė dalyvauti projekte.
Šį prieštaringai vertinamą filmą nuo pat pradžių persekiojo nesėkmės.
Carrey priėmė pasiūlymą, bet iškėlė ypatingas sąlygas – pareikalavo nuodugniai peržiūrėti scenarijų ir pagrindinio veikėjo įvaizdį. Kino kritikai pavadino Eiso Venturos atlikėją blogiausia naująja žvaigžde ir skyrė jam antipremiją – „Auksinę avietę“, bet filmas tapo labai populiarus. Per pirmąjį demonstravimo mėnesį filmas uždirbo daugiau nei 100 mln. dolerių.
Augantis populiarumas
Tais pačiais metais Jimas kartu su Jeffu Danielsu vaidino komedijoje „Bukas ir bukesnis“ (Dumb and Dumber, 1994), tačiau dar labiau išpopuliarėjo atlikęs pagrindinį vaidmenį komedijoje „Kaukė“ (The Mask, 1994), už kurį gavo pirmąją „Auksinio gaublio“ nominaciją. Pagrindinis filmo veikėjas Stenlis Ipkisas – be galo drovus ir nuobodus banko tarnautojas, kurio vienintelis draugas yra šuo Milo.
Tačiau viskas iš karto pasikeičia, kai jis upėje randa paslaptingą kaukę, kuri priverčia Stenlį krėsti visokius keistus dalykus Tai vienas iš nedaugelio Carrey filmų, sulaukęs teigiamo kritikų įvertinimo. 1995-aisiais pasirodė filmo „Eisas Ventura: kai gamta šaukia“ (Ace Ventura: When Nature Calls) tęsinys ir juosta „Betmenas amžiams“ (Batman Forever), kuriame už antraplanį Edvardo Nygmos vaidmenį Carrey gavo net 5 mln. dolerių atlyginimą, o už pagrindinį vaidmenį filme „Prielipa“ (The Cable Guy, 1996) gavo didžiausią kada nors komikui skirtą atlyginimą. Paskui pelnė dar vieną „Auksinio gaublio“ nominaciją už filmą „Melagi, melagi“ (Liar Liar, 1997).
Pagaliau „Auksinis gaublys“
Jimo Carrey filmografija atrodo įspūdingai. Dešimtys sukurtų filmų (ne tik komedijų), 51 nominacija ir net 23 laimėti apdovanojimai (įskaitant du „Auksinius gaublius“ už geriausią vyro vaidmenį).
Jimas į kiekvieną suvaidintą personažą įdeda ne tik daug darbo, bet ir širdies, o jo kūryboje yra keli filmai, kurie buvo ypač reikšmingi jo karjerai. „Auksinio gaublio“ apdovanojimą gavo už vaidmenį Peterio Weiro filme „Trumeno šou“ (The Truman Show, 1998).
Tai – jaudinantis pasakojimas apie vienatvę, istorija apie žmogų, kurio visas gyvenimas yra vienas nesibaigiantis televizijos šou. Carrey įkūnytas Trumenas Burbankas gyvena idilišką ir beveik tobulą gyvenimą, tačiau vos tik pastebėjęs į šį pasaulį neįsipaišančius elementus (sudaužytą žibintą), jis siekia sužinoti tiesą, nors paaiškėja , kad ji žiauri ir sunkiai priimtina.
Filme paliečiama daugybė bene kiekvienam žmogui beprotiškai svarbių klausimų. Daugiausia apie poreikį tyrinėti ir atsisakyti kitų primesto gyvenimo ir mąstymo būdo. Trumeno pasaulis mums gali atrodyti utopinis, bet, gal pasaulis, kuriame gyvename, anaiptol nėra tikresnis už tą, kuriame įstrigo vyriškis? „Trumeno šou“ – puikus, daugiasluoksnis filmas, iš pirmo žvilgsnio juokingas, bet kartu ir jaudinantis, verčiantis susimąstyti apie labai svarbius dalykus. Be jokios abejonės, tai – geriausias J. Carrey kino vaidmuo.
Universalus aktorius
Po metų jis pelnė dar vieną „Auksiniu gaublį“ už Milošo Formano filmą „Žmogus mėnulyje“ (Man on the Moon,1999). Tai biografinis filmas apie tragišką likimą komiko Andy Kaufmano, kurį žiūrovai suvokė tik kaip linksmą ir juokingą žmogų, bet nieko nenujautė apie tikrąją, kupiną dramatiškų išgyvenimų gyvenimo pusę.
Tais pačiais metais Jimas tapo Renée Zellweger partneriu populiarioje komedijoje „Aš, kitas aš ir Irena“ (Me, Myself & Irene, 2001). Komedijoje vaikams „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“ (How the Grinch Stole Christmas, 2000) jis suvaidino piktą padarą, aktyviai trukdantį žmonėms švęsti mėgstamą šventę.
Dar viena komedija, kurios negalima nepaminėti – „Briusas Visagalis“ (Bruce Almighty, 2003). Čia jis žaismingai susidorojo su reporterio Briuso, kuriam suteiktos dieviškos galios, vaidmeniu. 2004 metais su Kate Winslet pasirodo režisieriaus Michelio Gondry dramoje „Jausmų galia“ (Eternal Sunshine of the Spotless Mind), kuri atneša jam šeštąją „Auksinio gaublio“ nominaciją.
Carrey dar kartą įrodė, koks jis universalus aktorius.
Šioje painioje meilės istorijoje Jimas suvaidino nusivylusį ir nelaimingą vaikiną, kurį paliko mylimoji. Carrey dar kartą įrodė, koks jis universalus aktorius. Deja, milijonams kino žiūrovų visame pasaulyje jis visiems laikams liko kvailų veidų meistras.
Depresija ir buvusios merginos savižudybė
Nors ekrane linksmino žiūrovus iki ašarų, asmeniniame gyvenime jam teko patirti daug dramų. Nepaisant profesinės sėkmės ir gerbėjų minios, 2013 metais J. Carrey prisipažino, kad daugelį metų kovojo su sunkia, pasikartojančia depresija ir nesugebėjo išlaikyti ilgalaikių santykių su jokia moterimi.
„Būti juokingam sunku. Kartais pabusdavau įsitikinęs, kad nieko nepasiekiau, – prisipažino jis viename interviu. – Mane buvo apėmęs tuštumos ir nepasitenkinimo jausmas. Ilgą laiką vartojau antidepresantus, bet palengvėjimas buvo tik laikinas“.
Būti juokingam sunku. Kartais pabusdavau įsitikinęs, kad nieko nepasiekiau.
1987 metais J.Carrey vedė Melissą Womer, tais pačiais metais jie susilaukė dukters Jane Erin. Santuoka truko aštuonerius metus, teismo teigimu, Carrey buvusiai sutuoktinei sumokėjo septynis milijonus dolerių. Skyrybos labai stipriai paveikė aktorių, jis puolė į depresiją, pradėjo vartoti narkotikus.
Kai po kurio laiko antidepresantai nustojo veikti, Jimas padarė teisingą išvadą – ėmėsi sporto, pradėjo vartoti vitaminus. Depresija praėjo, po metų Carrey vedė aktorę Lauren Holly, skubota santuoka truko 10 mėnesių. Po to aktorius pradėjo tiesiog susitikinėti su garsiomis damomis, tarp jų buvo aktorė Renée Zellweger, fotomodelis Jenny McCarthy, balerina Anastasija Voločkova.
Tačiau garsiausi Jimo Carrey santykiai buvo su airių vizažiste Cathriona White. Jie susipažino 2012 m. ir po metų išsiskyrė. 2015 m. jiedu vėl susitiko, tačiau ši istorija turėjo tragišką finalą, apie kurį kalbėjo visas pasaulis.... Cathriona White nusižudė. Carrey net apkaltino prisidėjus prie šios tragedijos, bet jis buvo išteisintas.
Ar Jimas jau tikrai baigė savo kino karjerą?
2022 metais aktorius paskelbė, kad stabdo savo karjerą. „Galbūt dar vaidinsiu, bet šiuo metu nusprendžiau padaryti pertrauką. Man patinka mano ramus gyvenimas ir... mėgstu piešti. Džiaugiuosi dvasine ramybe. Pakankamai nuveikiau. Jaučiu pilnatvę“, – viename interviu teigė J.Carrey. Kitame interviu jis prasitarė, kad dar kartą į filmavimo aikštelę žengs tik su viena sąlyga – jeigu tai būtų žmonėms itin svarbus ir naudą nešantis projektas.
Paaiškėjo, kad vaistas nuo depresijos yra menas. Jimas ėmėsi to, kas jam padėjo dar vaikystėje – tapybos ir skulptūros. Jo darbuose nagrinėjamos įvairios temos – socialinės, religinės ar politinės, jis prisipažįsta, kad per meną gali apmąstyti egzistencijos prasmę.
Sutikite Jimą Carrey filme „Trumeno šou“ festivalyje „Kinas po žvaigždėmis“ liepos 30 d. Valdovų rūmų kieme. Daugiau informacijos www.kinaspozvaigzdemis.lt
Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Latga. Festivalio partneriai: LRT Epika, žurnalas ŽMONĖS, portalas 15 min.lt, Valdovų rūmai.
