„Nuo pat 2004-ųjų, kai „Skalvijoje“ pradėtas rengti dokumentinių filmų festivalis, kasmet su žiūrovais susitikusi kūrybinė filmo komanda išgirsta tą patį klausimą – kaip toliau klostėsi filmo herojų gyvenimas? Kaip pasisuko Ramino, kaip Katkos, kaip Naidželo iš filmo „66 mėnesiai“ likimai? Neabejoju, kad šiemet tokį klausimą užduos filmų „Antonas čia, šalia“, „Dokumentininkas“, „Išpera suokia saldžiausiai“ žiūrovai. Toks klausimas kyla natūraliai. Juk dokumentinio kino kūrėjai pasakoja realių žmonių, tikrų išgyvenimų istorijas, kurios nenutrūksta pasibaigus filmavimams. Daug dėmesio šiemet skirsime pokalbiams apie režisieriaus ir filmo herojų santykius, kurie dažnai abiems pusėms būna lemtingi“, – pasakojo festivalį rengiančio „Skalvijos“ kino centro direktorė Vilma Levickaitė.
Istorijų tąsą, praeities ir dabarties jungtį šiemet išryškins išskirtinė VDFF programa „Senoji dokumentika naujai“. Tai lietuviškos kino klasikos programa, sudaryta iš „Meno avilio“ iniciatyva skaitmenizuotų ir restauruotų ryškiausių Lietuvos dokumentinio kino filmų. Poetiški, pilni simbolių, paslapčių ir nutylėjimų, jie šiuolaikiniam žiūrovui byloja apie praeito amžiaus lietuvių pasaulėjautą ir kasdienybę. Programoje septyni filmai: „Senis ir žemė“ (rež. R. Verba, 1965), „Laikas eina per miestą“ (rež. A. Grikevičius, 1966), „Šimtamečių godos“ (rež. R. Verba, 1969), „Kelionė ūkų lankomis“ (rež. H. Šablevičius, 1973), „10 minučių prieš Ikaro skrydį“ (rež. A. Matelis, 1990), „Neregių žemė“ (rež. A. Stonys, 1992), „Juoda dėžė“ (rež. A. Maceina, 1994).
Vienas jų – „Kelionė ūkų lankomis“– atvers jubiliejinį renginį. Atidarymo vakarą jis bus rodomas iš skirtingų laikmenų – kino ekranus paliekančios 35 mm juostos ir ją pakeičiančio skaitmeninio formato.
Ypatingas VDFF svečias – kameros dailininku vadinamas olandų režisierius Leonardas Retel Helmrichas. Ištobulinęs „ilgo kadro“ kino estetiką (Single Shot Cinema) menininkas kamera naudojasi tarsi teptuku: fiksuoja prieš jį besiskleidžiančią realybę, neatsiedamas jos nuo savo paties emocijų. Festivalyje L. R. Helmrichas pristatys savo retrospektyvą, kurioje be Indonezijos trilogijos („Saulė aukštybėse“, 2001, „Mėnulio pavidalas“, 2004, „Tarp žvaigždžių“, 2010) bus parodyti „Judantys objektai“ (1991), atskleidžiantys unikalų teatro žanrą, naujausias jo darbas „Šviežia silkė“ (2013).
Festivalyje režisierius surengs visiems besidomintiems atviras meistriškumo dirbtuves bei pirmininkaus konkursinės festivalio programos žiuri. Pastarojoje – įdomiausi ir aktualiausi 2012-2013 m. lietuvių, latvių, estų dokumentiniai darbai.
Pagrindinė VDFF programa, kasmet reziumuojanti praėjusių metų dokumentikos ieškojimus, šiemet siūlys pažvelgti į pasaulį aštuonių filmų herojų akimis. Programos dalyviai atskleis dar mažai kam žinomą fenomeną nuomotis šeimą („Išsinuomok šeimą“, rež. Kaspar Astrup Schröder), naujai sugrįš prie temos „laimė už pinigus“ („Testamentas“, rež. Christian Sønderby Jepsen), leisis į odisėjas po kaleidoskopinį Naująjį Orleaną („Čiopitulas gatvė“, rež. Bill Ross ir Turner Ross) ir kalnuotas avių ganyklas („Klajoklių žiema“, rež. Manuel von Stürler), nagrinės kitas temas.
Sunkiai valdomos aistros ir visa apimančios manijos – jungiamoji specialiosios VDFF programos „Tas beprotiškas beprotiškas pasaulis“ grandis. Programos filmai pasakos herojų, „apsėstų“ aistros, istorijas: garsiųjų deimantų vagių („Nesugaunamieji. Rožinių panterų istorija“, rež. Havan marking), ypatingai išvaizda besirūpinančių vyrų („Vyriškumas“, rež. Morgan Spurlock), ekscentriškos Mocarto gerbėjos („Mocartas ir kitos manijos“, rež. Marie Lundber), nenurimstančių lobių ieškotojų („Paskutinieji juodosios jūros piratai“, rež. Svetoslav Stojanov) ir ne mažiau užsispyrusių Helenos ir Džono, besistengiančių išsaugoti naujai įsigytą pilį per bankų griūtį 2008-aisiais („Dviejų pamišimas“, rež. Kim Hopkins), istorijas.
Specialusis VDFF seansas „Antonas čia, šalia“ (rež. Liubovė Arkus) skatins pasvarstyti, kaip lemtingai gali pakisti filmo autoriaus ir jo herojaus gyvenimas po judviejų susitikimo. Po seanso šia tema vyks pokalbis su filmo autore ir lietuvių dokumentininkais – A. Stoniu, G. Beinoriūte bei M. Sargsyanu.
