„Velnias – čia tikrai yra velnias“, „matyt, jis yra blogio simbolis“, „Marija pririšo vidinį Vyto žvėrį už pavadėlio ir jis nori ištrūkti“, „net gyvūnas turi daugiau empatijos už žmogų“, „šuo simbolizuoja jų santykius – tai šlaistosi gatvėmis, tai pririštas su pavadėliu“, „tai yra prasiveržiantis gyvūno pyktis ant žmonių nesusivokimo, atjautos trūkumo“, – po filmo savo interpretacijomis dalijosi žiūrovai.
Režisierių Andrių Blaževičių labiausiai nustebino pasikartojusi net kelių tarptautinių kino kritikų pateikta interpretacija. „Britų ir amerikiečių „Bėgikės“ recenzijose šuo įvardijamas kaip depresijos simbolis su nuoroda į Vinstono Čerčilio raštus. Kamuojamas depresijos jis yra pasakęs, kad jį nuolat persekioja juodas šuo. Tas gyvūnas, tai yra depresija, visuomet yra už kampo ir bet kada gali išlįsti. Man tai buvo labai netikėta, įdomi ir filmo kontekste puikiai suskambėjusi interpretacija.“
Paklaustas, o ką gi iš tiesų reiškia juodas šuo, režisierius vieno paaiškinimo nepateikia. „Jis yra pagrindinės herojės Marijos aplinkos dalis – tokia pati, kaip ir žygiuojanti kariuomenė ar žmonės troleibuse. Tik štai jos būsenoje ir situacijoje aplinka įsielektrina – staiga bet kas gali neva įgyti ženklus ir reikšmes. Man regis, faktas, kad žiūrovai įvairiai interpretuoja, greičiausiai reiškia tai, kad jiems pavyko įsijausti į herojės būseną. Panašią šuns istoriją gyvenime esu pats patyręs – ta pačią dieną skirtingose miesto vietose vis sutikdavau palaidą vokiečių aviganį. Rašant scenarijų tai prisiminiau ir pagalvojau, o kaip gi tokie sutapimai ima atrodyti aštrioje situacijoje atsidūrusio žmogaus galvoje?“
Daug dėmesio sulaukęs filme „vaidinęs“ grėsmingai atrodantis rotveileris BoBo iš tiesų yra visiškai nepiktas – kaskart jam pasirodžius filmavimo aikštelėje, komandai prireikdavo laiko sugrįžti prie darbų jį priglosčius ir paniurkius. „BoBo šeimininkas Karolis Grigaliūnas jį puikiai išdresavęs, tad prireikdavo vos kelių dublių atlikti užduotį. Tik vieną filmavimo pamainą jam buvo kiek sunkiau susikaupti, nes dieną prieš tai lankėsi pas veterinarą. O šiaip labai profesionalus „aktorius“, rekomenduoju“, – juokiasi A.Blaževičius.
A.Blaževičiaus filmas „Bėgikė“ – trilerį primenanti meilės drama. Pagrindinė herojė Marija nubunda namie su prakirsta lūpa, jos ranka nutirpusi. Kažkur dingęs ir jos vaikinas Vytas, jo „Facebook“ profilyje – jokių naujų įrašų. Tai jau nebe pirmas kartas, kai Marija atsiduria šioje situacijoje ir tai vėl gali blogai pasibaigti, tad ji privalo kuo greičiau surasti Vytą. Ji pasileidžia bėgti ir prasideda parą – nuo ryto iki ryto – trunkanti žadą atimanti Marijos laisvės ir pasiaukojimo drama. Apsišarvavusi meile ir kantrybe, ji blaškosi po miestą, sekdama pabiromis užuominomis apie tai, kur yra Vytas. O aplink verda gyvenimas – pro šalį grėsmingai žygiuoja kariuomenė, troleibusuose ir vakarėliuose vyksta savi reikalai, o mama klausinėja „ką šiandien valgei?“.
Rygos festivalyje „Bėgikė“ gavo geriausio filmo apdovanojimą, Taline buvo pripažinta geriausiu Baltijos šalių filmu, o dar iki tarptautinės premjeros už vaidmenį šiame filme Ž.E.Jakštaitė pateko tarp 10–ies daugiausiai žadančių Europos kino aktorių. Šios programos metu buvo pastebėti ir tokie žinomi aktoriai kaip Danielis Craigas, Rachel Weisz, Carey Mulligan. Dingusį pagrindinės herojės vaikiną Vytą vaidinantis Marius Repšys yra „Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Sidabrinės gervės“ laureatas, už vaidmenį pirmajame A.Blaževičiaus filme „Šventasis“ Lietuvių kino akademijos įvertintas kaip geriausias metų aktorius.
Filme „Bėgikė“ taip pat vaidina Klaipėdos jaunimo teatro aktorė Laima Akstinaitė, Vytautas Kaniušonis („Lošėjas“), Valentinas Krulikovskis („Šventasis“), Viktorija Kuodytė („Miegančių drugelių tvirtovė“), ir kt. Filmo scenarijaus autoriai: Andrius Blaževičius, Marija Kavtaradzė ir Teklė Kavtaradzė, prodiuserė: Marija Razgutė („M–Films“), koprodiuseriai iš Čekijos: Vratislav Šlajer ir Jakub Košťál („Bionaut“). Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.