Viskas prasidėjo nuo istorijos „susidabartinimo“ – žiūrėjom daugybę dokumentinių filmų, skaitėm atsiminimus ir kalbėjom, ginčijomės, kol moksleiviai ėmė suprasti, jausti, kokios nuotaikos buvo abejose sausio konflikto pusėse, kokios buvo Seimo gynėjų, Alfos smogikų, Lietuvoje dislokuotų rusų karininkų šeimų motyvacijos.
Taip pamažu ėmėm persikūnyti ir susikurti personažus, palaikančius Lietuvos laisvės siekį, abejingus ir besipriešinančius. Scenarijuje pagrindiniu personažu tapo rusų karininkas, kurio dukra nutaria palaikyti demonstrantus ir eina prie Seimo, nors tėvas tai griežtai draudžia – jo pozicija nesikišt, pralaukt. Tik bėda, kad jis pats netikėtai gauna įsaką palydėti atvykusius Alfos smogikus iki televizijos bokšto – jam prižadama, kad ten šaudyt nereiks, nes ten iš viso nebus šaudoma. Kai pasirodo, jog situacija gerokai skiriasi ir jis gauna įsakymą šaudyti, karininkas pasirenka garbingos savižudybės versiją. Vėliau jo kūnas įmetamas į valgyklą, vaizduojant, kad tai lietuvių snaiperių darbas.
Tokia buvo scenarijaus pirminė versija, visi įsijautė ir „pajuto“ tų sausio dienų pulsą savo „kailiu“, savo jausmuose. Bet tada tapo aišku, kad tokio galingo filmo per rugpjūčio savaitę niekaip nenufilmuosim, užtat dabar jau galime kalbėti apie Sausio 13-osios įvykius dokumentiniame filme, tarsi patys juose būtume dalyvavę.
Taip ir atsirado šis daugiatautės moksleivių komandos sukurtas filmas-pamąstymas apie Sausio 13-osios naktį.
Dokumentinis filmas „Antroji karta nuo Sausio“, kuriame Lietuvos rusų, lenkų ir lietuvių jaunuoliai pasakoja, kokias mintis, jausmus jiems sukelia Sausio 13-osios įvykiai, ką jiems reiškia laisvė, sukurtas įgyvendinant projektą „Gyvenu laisvai!“.
Vytautas V.Landsbergis
