Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kafkiškosios metamorfozės ir procesai „Scanoramoje“

Šiais metais Europos kino festivalis „Scanorama“ paminės literatūros modernizmo pradininko Franzo Kafkos 140-ąsias gimimo ir 100-ąsias mirties metines, surengdama retrospektyvinę programą „Kafka ir kinas“. Joje pristatomos ryškiausios Europoje kūrusių režisierių interpretacijos, įkvėptos Kafkos asmenybės, jo vaizduotės pasaulio ir skirtingais laikotarpiais parašytų tekstų.
„Procesas“. Rež. Orson Welles
„Procesas“. Rež. Orson Welles / Organizatorių nuotr.
Temos: 2 Kinas Kultūra

„Kafkos kūriniai prieš daugelį metų nupiešė mūsų dabartinio gyvenimo paveikslą, kupiną sutrikimo, priverstinio užimtumo, sutrūkinėjusių tarpusavio ryšių ir nenumaldomos kančios. Paradoksalu, bet būtent Kafkos sukurtas kančios pasaulis šiandien kviečia keistis, abejotinos vertės triukšmą pakeičiant lėtu ir prasmingu savo kelio ieškojimu. Kritiškai vertinęs kiną ir savo kūrinių interpretacijas, Kafka ir jo neaprėpiamas literatūrinis pasaulis tapo įkvėpimu ir įdomiausiems bei talentingiausiems XX a. režisieriams“, – pasakoja festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Organizatorių nuotr./„Procesas“. Rež. Orson Welles
Organizatorių nuotr./„Procesas“. Rež. Orson Welles

Kafka ir kinas: neišsemiamas literatūros kūrinių pasaulis

Retrospektyvinę programą pradės amerikiečių klasiko Orson’o Welles’o Europoje sukurta „Proceso“ (1962) ekranizacija. Režisierius kūrė filmą kaip nesibaigiantį atspindžių ir šešėlių košmarą, filmuodamas skirtinguose miestuose nuo Orsė stoties Paryžiuje iki Zagrebo, o aktoriaus Anthony’io Perkinso ištįsusi figūra ir nerangūs judesiai įkūnijo antiherojaus, patekusio į biurokratijos labirintą, dramą.

Pokalbį su juo kurs lenkų režisierės Agnieszkos Holland 1980 m. sukurta televizinė šio kūrinio versija ir Algimanto Puipos LRT realizuotas „Procesas“ (1994), kurio pasirinkimą režisierius tuo metu suprato kaip savo lemtį, nubrėžusią jo vėlesnių kūrinių teminius ir estetinius kontūrus.

Organizatorių nuotr./„Brazilija“. Rež. Terry Giliam
Organizatorių nuotr./„Brazilija“. Rež. Terry Giliam

Prancūzų kino novatoriai Jean-Marie Straub’as ir Danièle Huillet, įkvėpimo savo filmams dažnai ieškodavę nebaigtuose autorių kūriniuose, „Klasių santykiuose“ (1984) atsigręžė į pirmąjį, neužbaigtą, Kafkos romaną „Amerika“. Austrų režisierius Michaelis Haneke filmu „Pilis“ (1997) gilinosi į vėliausią rašytojo kūrybinės biografijos laikotarpį, atspirties tašku pasirinkdamas paskutinį, taip pat neužbaigtą kūrinį – juosta meistriškai perteikia distopišką Kafkos viziją, ištikimai sekdama originalią romano kalbą ir toną.

Čekų naujosios bangos kūrėjo Jurajaus Herzo makabriškas juodosios komedijos, siaubo ir politinės satyros šedevras „Kremuotojas“ (1969) buvo baigtas iškart po Prahos pavasario ir tais pačiais metais uždraustas Maskvoje. Režisierių Terry Giliam’ą sukurti filmą „Brazilija“ (1985) įkvėpė nesenstančios sambos melodijos, lydinčios visą filmą ir kartu virstančios košmariška ateities vizija. Programą užvers režisierių Georgo Maaso ir Judith Kaufman filmas „Gyvenimo puikybė“ (2024), skirtas paskutiniesiems Kafkos gyvenimo metams ir jo paskutiniajai meilei.

Organizatorių nuotr./„Klasių santykiai“. Rež. Danièle Huillet, Jean-Marie Straub
Organizatorių nuotr./„Klasių santykiai“. Rež. Danièle Huillet, Jean-Marie Straub

Kino ir teatro dialogas

Kafkiškosios metamorfozės temą pratęs vienetinis seansas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, simboliškai atkartosiantis praėjusiais metais surengtą retrospektyvinę programą „Kinas ir jo antrininkas“, skirtą kino ir teatro santykiams.

Škotų kilmės aktorius ir kino režisierius Peteris Capaldis, ne sykį apdovanotas už sukurtus vaidmenis populiariuose televizijos serialuose, filme „Franzas Kafka. Nuostabus gyvenimas“ (1993) pakvies įsivaizduoti, kaip buvo kuriama „Metamorfozė“, o aktoriai Dalia Michelevičiūtė, Rasa Samuolytė ir Darius Gumauskas – įsikūnyti į Kafkos pasaulį, ilgainiui pradedantį nebepaklusti rašytojui ir gyventi savarankišką gyvenimą.

Organizatorių nuotr./„Klasių santykiai“. Rež. Danièle Huillet, Jean-Marie Straub
Organizatorių nuotr./„Klasių santykiai“. Rež. Danièle Huillet, Jean-Marie Straub

Šiais metais Europos kino festivalis „Scanorama“ vyks lapkričio 7–21 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Visagine. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai
Reklama
Namuose drėgna, kaupiasi kondensatas ant langų. Kaip apsaugoti savo namus nuo pelėsio?
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento
Reklama
Kaip išvengti peršalimo komplikacijos – sinusito