1936 metais tarnaitė Sada Abe buvo nuteista už savo meilužio Kičidzo žmogžudystę. Teigiama, kad mylėdamasi su savo darbdaviu moteris jį nužudė iš meilės. Japonijoje įvykęs nusikaltimas sudomino ne vieną rašytoją ir kino kūrėją. Tarp jų buvo ir režisierius N.Oshima.
„Jausmų imperijoje“ jis pasakoja apie aistringą romaną, užsimezgusį tarp tarnaitės Sados ir jos darbdavio Kičidzo. Meilužiai atsitveria nuo išorinio pasaulio ir puola į seksualinių malonumų pasaulį. Tai tęsiasi tol, kol jų aistra virsta pražūtinga manija.
Oshimai prireikė maždaug trejų metų, kol sugalvojo, kaip šią istoriją papasakoti taip, kaip jis norėjo – kūniškai, atvirai ir tikroviškai. Nors Oshimos filmuose seksualumas visuomet buvo sudedamąja dalimi, tačiau jis niekada nebuvo pagrindine tema, kaip „Jausmų imperijoje“. Čia meilės aktui autorius suteikė visai kitą prasmę – aistra tapo pasipriešinimo simboliu, o pagrindiniai herojai „amžinais visuomenės struktūrų kaliniais“.
Kai 8-jo dešimtmečio viduryje prancūzai panaikino apribojimus pornografijos kūrimui, Oshima prisiminė savo idėją, apie kurią jau buvo kalbėjęsis su prodiuseriais Anatole Daumanu ir Koji Wakamatsu.
„Jei neklystu, nuo 1975-ųjų vasaros prancūzai pornografijos kūrimui nebetaikė jokių apribojimų. Kai tik apie tai sužinojau, pamaniau, puiku! Kadangi mūsų projektas – bendros gamybos tarp Prancūzijos ir Japonijos, galėsime jį pristatyti kaip prancūzišką filmą ir būsime laisvi rodyti viską, ką tik panorėję. Jei jau taip, kodėl nesukūrus ko nors sunkiasvorio? Tai, kas visuomet atrodė taip sudėtinga, staiga tapo visiškai paprasta: galėjau filmuoti Japonijoje, o parengiamuosius darbus ir montažą įgyvendinti Prancūzijoje.“
Jis norėjo sulaužyti tabu ir per erotizavimą leistis į japonų kultūros ir jos suformuoto gyventojų mentaliteto tyrėjimus bei demistifikavimą.
7-ojo dešimtmečio pradžioje Japonijoje prasidėjo „rožinių“ filmų (angl. pink films), kuriuose seksualumas buvo vaizduojamas šabloniškai, banga. Oshimos standartai nedomino. Jis norėjo sulaužyti tabu ir per erotizavimą leistis į japonų kultūros ir jos suformuoto gyventojų mentaliteto tyrėjimus bei demistifikavimą.
Tai, kad Oshimai Sados istoriją pavyko papasakoti kitaip, įrodo ir faktas, kad kitų autorių filmai, pasitelkę tą patį įvykį, nesusidūrė su filmo platinimo kliūtimis. Noboru Tanakos filmas „A Woman Called Sada Abe“ (1975) ir Nobuhiko Obayashi „Sada“ (1998) buvo parodyti Japonijos žiūrovams.
Visuose savo filmuose Oshima kritikuoja visuomenę ir ją kontroliuojančius politinius mechanizmus. „Jausmų imperijoje“ režisierius kritikos strėles apgaubė erotikos skraiste, todėl šį filmą gana tiksliai apibūdina „politizuotos erotikos“ etiketė. Būtent dėl kritikos „Jausmų imperija“ Japonijoje ir nebuvo rodoma. Verta paminėti, kad iki šiol autoriaus gimtinėje galima išvysti tik cenzūruotą filmo versiją.
1983-aisiais interviu japonų žurnalui „Image Forum“ metu režisierius išsamiai papasakojo apie „Jausmų imperijos“ kūrimo užkulisius. Dalijamės keletu pokalbio metu atskleistų faktų.
Apie aktorių atranką
Didžiausiu iššūkiu tapo aktorių, kurie sutiktų filmuotis atvirose ir nesimuliuotose sekso scenose, paieška. Kūrybinė komanda teko nustebti – pagrindiniam Sados Abe vaidmeniui pretendenčių nestigo. Atsirinkę maždaug 50 aktorių jie nusprendė, kad vaidmenį filme atliks dvidešimt trejų Eiko Matsuda. Jauna moteris iki tol buvo vaidinusi poroje filmų, taip pat avangardiniame teatre. Nuogumas jos negąsdino. Režisierius yra sakęs, kad dėl šio sprendimo niekada nesigailėjo, vaidmenį ji atliko puikiai.
Kur kas sudėtingiau sekėsi surasti aktorių Kičidzo personažui. Dauguma pretendentų kompleksuodami dėl savo kūno vaidinti atsisakė. Vis dėlto likus dienai iki filmo spaudos konferencijos, aktorius buvo rastas. Nors tiek prodiuseris, tiek režisieriaus asistentas siūlė aktorių Tatsuya Fuji iš pat pradžių, tačiau režisierius nebuvo sužavėtas jo televizijos seriale ir kine sukurtais personažais. Galiausiai jis sutiko.
Apie filmavimo procesą
„Pašaliniams įžengti į filmavimo aikštelę buvo griežtai draudžiama. Labai jaudinomės, nes dėl filmo pobūdžio į „Daiei“ studijos Kiote duris policija galėjo pasibelsti bet kuriuo metu. Galbūt ši įtampa padarė teigiamą įtaką galutiniam rezultatui. Nerimavome ir dėl Fuji. Vardan vaidmens jis puolė į kraštutinumus – atsisakydavo valgyti, kol galiausiai visai nustojo. Taigi numetė maždaug 10 kilogramų, pasikeitė jo veidas – atrodė taurus ir dvasingas. Jis pasiekė kitą lygį, kuris buvo anapus vaidybos.“
Apie scenarijaus rašymą
„Rašyti apie Kičidzo buvo šiek tiek keblu. Sada Abe žodžiai yra teismo įrašuose ir jie atspindi jos požiūrį taip puikiai, kad jos personažas filme gali kalbėti lygiai tą patį. Tačiau Kičidzo buvo tarsi tuščias lapas – nėra išlikusių jokių dokumentų, kurie atskleistų, koks jis buvo kaip žmogus ar ką jautė, taigi turėjau viską sukurti. Mano sukurtą Kičidzo geriausiai apibūdina ši eilutė: „Dėl tavęs padarysiu viską“. Kitaip tariant, tai vyras, kuris pasiryžęs pamiršti save tam, kad patenkintų moters troškimus. Fuji vaidyba tai perteikė kuo puikiausiai.“
