„Daugelyje Europos šalių kinas įtrauktas į mokyklų mokymo programas, ne tik kaip kino kūrimo procesas ar kinas kaip meno šaka, bet kaip savarankiškas informacijos šaltinis drauge ugdantis ir bendrąsias kompetencijas – emocinį intelektą bei kritinį mąstymą“, – pasakoja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė, LKC Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vyriausioji specialistė. Žiūrėdami filmus, juos analizuodami ir vertindami, moksleiviai lavina savo vizualinį raštingumą bei kūrybiškumą. Tai – geriausias būdas formuoti intelektualią ir kritišką būsimąją kino žiūrovų auditoriją.
Teigiamą kino edukacijos poveikį įrodo 2014 m. paskelbto tyrimo „Kino ir teatro edukacijos poveikis jaunimui. Atvejų analizė: „Mokausi iš kino“ ir „Menų spaustuvė“ nauja neformalaus ugdymo erdvė mokyklų bendruomenei“ rezultatai. Jame buvo analizuojamas kino ir teatro edukacijos poveikis jaunimui – projekto „Mokausi iš kino“ ir VšĮ „Menų spaustuvė“ įtaka. Didžioji dauguma projekto „Mokausi iš kino“ dalyvių nurodė, kad edukacinės kino veiklos turėjo įtakos jų kūrybiniams gebėjimams, specialiosioms (t. y. pakeitė jaunuolių požiūrį į kino ir scenos menus, padėjo geriau suprasti jų specifiką) ir bendrosioms kompetencijoms (sustiprino smalsumą, kūrybiškumą ir pan.), vartojimui ir savanoriškai veiklai (pavyzdžiui, kai kurie dalyviai kine, kultūriniuose renginiuose pradėjo lankytis dažniau). Tyrime taip pat buvo klausiama mokytojų nuomonė, kuri patvirtino veiklų teigiamą poveikį moksleiviams. Jų teigimu, nei vienas iš projektų neatitraukė mokinių nuo mokymosi, o papildė dabartines mokyklų lavinimo programas.
Nerepertuariniai „Mokausi iš kino“ seansai ir diskusijos
Minėtą projektą „Mokausi iš kino“ 2011-aisiais inicijavo „Skalvijos“ kino centras. Jo esmė – speciali kino filmų programa klasėms, kurią lydi metodinės medžiaga, diskusijos po filmų, kūrybinės veiklos. Viena iš programos sumanytojų, „Skalvijos” kino centro edukacinių programų koordinatorė Goda Sosnovskienė pasakoja, kad pastarasis išsivystė iš dar 2009 m. vykdyto mažesnio projekto „Su klase į kiną“, kurio metu „Skalvijoje“ vyko filmų peržiūros, buvo rengiama filmų analizei skirta metodinė medžiaga. „Mokausi iš kino“ išsiplėtė į daugiau kino teatrų visoje Lietuvoje, pasipildė kūrybinėmis veiklomis ir mokymais pedagogams.
Šiuo metu „Mokausi iš kino“ programą įgyvendina 8 nekomerciniai kino teatrai visoje Lietuvoje.
„Šiuo metu „Mokausi iš kino“ programą įgyvendina 8 nekomerciniai kino teatrai visoje Lietuvoje, tad kinas mokytojams ir moksleiviams tapo prieinamesnis, lengviau pasiekiamas. Mokytojai noriai vedasi savo klases į kiną, aktyviai dirba su metodinėmis medžiagomis“, – atskleidė „Skalvijos“ edukacinių programų koordinatorė.
G. Sosnovskienė sako, kad po filmo peržiūros grįžę į klases mokytojai dažnai patys rengia diskusijas su vaikais, aptaria matytą filmą, kilusius klausimus, mokosi kino kalbos pradmenų. Moksleivių klasės taip pat turi galimybę užsisakyti diskusiją po filmo kino teatre su moderatoriumi – medijų specialistu ar kino profesionalu.
„Klasėms, dažniau nei kartą per mokslo metus apsilankančioms kine, sukūrėme kino abonemento programą, kuri skatina kryptingai, tikslingai ir nuosekliai lankytis kine, yra finansiškai patraukli, be to, kiekvieną seansą lydi nemokamos diskusijos. Abonementų programa siekiame, kad lankymasis kine pedagogams ir moksleiviams taptų natūralia ugdymo proceso dalimi, papildančia ugdymo turinį, suteikiančia naują kultūrinę patirtį, atveriančia naujas temas ir horizontus“.
Be „Mokausi iš kino“ kino teatras kasmet kviečia 9-12 klasių moksleivius į „Skalvijos kino akademiją“, jau dešimtmetį savaitgaliais rodo filmų šeimoms programą „Karlsono kinas“ bei organizuoja įvairias kino dirbtuves.
LKC įgyvendinamų projektų spektras: nuo kino klubų iki konkursų
Moksleiviams svarbu suvokti, kaip ją atpažinti ir vertinti, suprasti, kokiomis priemonėmis ji kuriama.
LKC orientuojasi į formalųjį ugdymą, todėl bendradarbiaudamas su atsakingomis švietimo institucijomis įgyvendina edukacijos projektus, atsižvelgdamas į tai, kas aktualu mokytojams jų pamokose. Vienas iš projektų – „Audiovizualiniai XX a. archyvai pamokose“, – vykdomas bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu archyvu. Jame daugiausia naudojamos tarybinės kino kronikos ištraukos. „Tai – neatsitiktinis sprendimas. Šiandien itin daug kalbama apie propagandą, todėl moksleiviams svarbu suvokti, kaip ją atpažinti ir vertinti, suprasti, kokiomis priemonėmis ji kuriama. Ši programos dalis glaudžiai siejasi su istorijos, pilietinio ugdymo, etikos pamokomis. Išskirtinis šis projektas todėl, kad atrinktas kronikų ištraukas galima naudoti įvairioms užduotims, kurių metu moksleiviai šią medžiagą gali redaguoti, montuoti, jungti su kitais vaizdais ir garsais. Tai padeda moksleiviams suprasti, kaip galima kurti skirtingą turinį, naudojant tą pačią audiovizualinę medžiagą“.
LKC moksleivius siekia supažindinti tiek su nacionaliniu, tiek Europos kinu. Šiuo tikslu Lietuvoje šįmet prasidėjo tarptautinis projektas „Kino klubai“, kurio metu mokyklose vaikai žiūri specialiai parinktus filmus ir apie juos diskutuoja. Kiekviena mokykla, prisijungusi prie projekto interneto svetainės, gali pasirinkti Lietuvoje arba užsienyje sukurtus filmus ir nemokamai rodyti juos moksleiviams.
„Daugiau nei 100 Lietuvos mokyklų iš 43-ijų Lietuvos miestų ėmėsi pasiūlytos idėjos – įsteigti kino klubą savo mokykloje. Pirmieji rezultatai nustebino užsienio partnerius. Pačių mokyklų ir jų bendruomenių iniciatyva vedami klubai per daugiau nei 3 mėnesius surengė net 1133 filmų peržiūras, po kurių vykdavo filmo aptarimai ir diskusijos. Vidutiniškai kiekvienoje projekte dalyvaujančioje mokykloje moksleiviai pažiūrėjo 10 filmų, t. y. po 3-4 filmus kiekvieną mėnesį“, – rezultatais dalijosi LKC specialistė.
LKC šiais metais prisijungė prie Europos jaunimo kino apdovanojimų, kuriuose 12-14 metų amžiaus vaikai iš daugiau nei 30-ties Europos šalių kviečiami visą dieną žiūrėti filmus ir tapti žiuri nariais. Po filmų peržiūrų vaikai balsuoja už labiausiai patikusį filmą, o po to tiesioginės transliacijos metu stebi visų šalių balsavimo rezultatų skelbimą ir apdovanojimų ceremoniją, kurios metu įteikiamas prizas už geriausią Europos jaunimo filmą.
„Pirmą kartą tokiame renginyje dalyvavę Lietuvos moksleiviai atkreipė dėmesį į įdomią ir jiems aktualią filmų programą, įvairias ir netikėtas diskusijose aptartas temas, šiltą renginio atmosferą ir linksmą visos žiuri bendravimą. Daugelis jų tikino, jog žiūrėti filmus apie bendraamžius, o po to diskutuoti su savo draugais apie filmo herojų ir pačių asmenines gyvenimo paraleles jiems buvo pirmoji tokia patirtis jų gyvenime“.
LKC taip pat organizuoja Jaunojo kritiko recenzijų konkursą bei video darbų konkursą „Dokumentika mokykloje“. Anot J. Kažukauskaitės-Sarnickienės, per konkursus ir kitas veiklas siekiama, kad kinas pasiektų kuo daugiau Lietuvos kampelių. Ji pridūrė, jog mokyklų, norinčių patekti į kūrybines kino dirbtuves, kai moksleiviai kartu su kino profesionalais gali kurti filmus, skaičius net keturis kartus viršija centro galimybes.
Pašnekovė pamini ir vieną iš pirmųjų LKC kino edukacijos programų, kino edukacijos ugdymo bazę. Tai – tęstinė kino edukacijos programa 5-12 klasių moksleiviams, kurios prioritetas yra nacionalinis kinas. Šioje bazėje pristatomi lietuviški filmai su pedagogams paruošta metodine medžiaga. Šiuo metu programoje yra 30 vaidybinių, dokumentinių, animacinių filmų. Tiesa, didžioji dalis jų – trumpametražiai, kadangi stengiamasi kad filmų trukmė atitiktų pamokos laiką. J. Kažukauskaitė-Sarnickienė teigė, kad šiuo metu prie bazės yra prisiregistravę 600 mokytojų. Skaičius nedidelis, tačiau kasmet didėjantis apie 20 proc.
„Nepatogaus kino klasė“ siekia supažindinti su dokumentika
Prieš metus minėto kino festivalio „Nepatogus kinas“, kurį organizuoja Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) kartu su VšĮ „Nepatogus kinas“, iniciatyva pradėjo veikti edukacinė platforma „Nepatogaus kino klasė“. Joje mokytojai gali rasti filmus ir jų analizei specialiai sukurtas metodines priemones. Siekiant kuo aukštesnės kokybės ugdymo metodines priemones kūrė ekspertai (pavyzdžiui, NVO „Meno avilys“), partneriai ir mokytojai. Šiandien joje yra apie 700 registruotų vartotojų ir 7 filmai. „Nepatogaus kino klasė“ programos vadovė Simona Gaidytė mano, kad projektas startavo sėkmingai – remiantis internetinio puslapio statistika, visi filmai ir metodinės priemonės yra naudojami, o užsiregistravusiųjų skaičius auga. Planuojama, kad dar šiais mokslo metais platformoje atsiras 6 nauji filmai.
Spalio 12-ąją Lietuvoje prasidėjusio festivalio viena iš programų „Filmai, padedantys augti“ yra skirta mokiniams ir mokytojams. Mintis sukurti programą vaikams ir jaunimui kilo dar festivalio organizavimo pradžioje. „Pasidomėję gerosiomis praktikomis užsienyje, iš partnerių Čekijoje atsivežėme idėją apie programą vaikams ir jaunimui bei edukacinę internetinę platformą. Per kelis metus organizuodami seansus ir kviesdami mokyklas į edukacinius užsiėmimus, įtvirtinome šią programą, kuri šiemet vadinasi „Filmai, padedantys augti““, – pasakojo „Nepatogaus kino klasė“ programos vadovė.
S. Gaidytės teigimu, programos vaikams ir jaunimui seansai yra ne tik pagalba „dėstyti“ ar „mokyti“, bet ir galimybė tobulėti ar net keisti savo nuostatas patiems mokytojams.
Naujienlaiškis „Aš manau!“ – tai unikali edukacinė priemonė mokytojams, padedanti įsigilinti į svarbiausias aktualijas, apie kurias vėliau galima diskutuoti istorijos, pilietinio ugdymo, geografijos ir kitų pamokų metu. Tokiu būdu siekiama diskusijas per pilietinio ugdymo pamokas priartinti prie aktualių ir mokiniams artimų temų.
Priemonė mokytojams yra tęstinis projektas, organizuojamas jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ alumnų asociacijos. Projektas kuriamas kartu su VU TSPMI, jį remia naujienų portalas 15min bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, platina TAMO dienynas, Ugdymo plėtotės centras bei Valstybės pažinimo centras.
Ankstesnius numerius rasite ČIA.
