Jam sėkmingai nusišypsojo keista Kanų tradicija – apdovanoti vertingesnės prabos prizu žymiai silpnesnį ir mažiausiai vertą to paties režisieriaus kūrinį. Prisiminkime, kad šedevrinė „Mamytė“ buvo pagerbta tik kukliausiu Žiuri prizu.
Po trijų savaičių 80-ąjį jubiliejų švęsiantis britų veteranas Kenas Loachas įstojo į džentelmenų klubą ir laimėjo antrąją „Auksinę palmės šakelę“, kurią simboliškai įteikė originalusis „Pamišęs Maksas“ Melas Gibsonas. „Aš, Danielis Bleikas“ yra senamadiškas, nuspėjamas, paprastas, verkšlenantis, socialinis, didaktiškai moralizuojantis filmas apie skurdžiai gyvenančių piliečių ir alkanų bedarbių bėdas.
2006 metais „Auksinė palmės šakelė“ jam buvo įteikta už politinę dramą „Vėjas, siūbuojantis miežius“. Jis įsirašė į istoriją aštuntuoju režisieriumi, kuriam pavyko iškovoti svarbiausią Kanų festivalio apdovanojimą.
Šiemet Kanų festivaliui pavyko surinkti vieną iš geriausių konkursinių programų, bet visi mėgstamiausi favoritai ir reitingų, balsavimų, recenzijų lyderiai sensacingai ir skandalingai liko nepastebėti ir pamiršti. Kitaip negu absurdu žiuri komisijos verdiktų pavadinti neįmanoma.
George’as Milleris, Vanessa Paradis, Madsas Mikkelsenas, Kirsten Dunst, Donaldas Sutherlandas, Valeria Golino, Laszlo Nemesas, Katayoon Shahabi. Prisiminkite šiuos vardus. Jie yra atsakingi už 69-ojo Kanų festivalio pabaigtuvių nesąmones.
Visi mėgstamiausi favoritai ir reitingų, balsavimų, recenzijų lyderiai sensacingai ir skandalingai liko nepastebėti ir pamiršti.
„Visus sprendimus priėmėme drąsiai ir gražiai”, – prisistatė žiuri prezidentas G.Milleris, kuris sumaišė įprastą prizų įteikimo eiliškumą ir nuvairavo daug stiprių, originalių, drąsių, komiškų filmų parodžiusį festivalį tiesiai į griovį.
Beveik kiekvieną jų verdiktą (išskyrus rumunų režisieriaus Cristiano Mungiu pergalę) „Debussy“ salėje tiesioginę transliaciją stebėjusi akredituotos spaudos komanda nušvilpė, nubaubė ir išjuokė. „Ką gi jie ten rūkė? Gal kokius vaistus vartojo?“, – klausinėjo šalia sėdintys kolegos.
„Auksinė palmės šakelė“
„Aš, Danielis Bleikas“ (I, Daniel Blake)
Kenas Loachas (Didžioji Britanija)
Didysis žiuri prizas (Grand-Prix)
„Tai tik pasaulio pabaiga“ (It’s Only the End of the World)
Xavieras Dolanas (Kanada).
Geriausi režisieriai (lygiosios / ex-aequo)
Cristianas Mungiu (Rumunija) už korumpuotos Rumunijos portretą dramoje „Baigiamieji egzaminai“ (Graduation);
Olivier Assayasas (Prancūzija) už mistinę siaubo dramą „Privati apsipirkinėtoja“ (Personal Shopper).
Geriausias scenarijus
Asgharas Farhadi už dramą „Pardavėjas“ (The Salesman).
Geriausia aktorė
Jaclyn Jose (Filipinai) už korumpuotų policininkų areštuotos ir šantažuojamos narkotikų prekeivės ir rūpestingos mamos vaidmenį režisieriaus Brillante Mendoza dramoje „Mama Rosa“ (Ma’Rosa).
Žiuri prizas
„Amerikos mylimoji“ (American Honey)
Andrea Arnold (Didžioji Britanija).
Geriausias aktorius
Shahabas Hosseini (Iranas) už žmonos užpuoliko ieškančio ir spektaklyje vaidinančio vyro vaidmenį režisieriaus Asgharo Farhadi dramoje „Pardavėjas“ (The Salesman).
Garbės „Auksinė palmės šakelė” už gyvenimo nuopelnus
Legendinis aktorius Jeanas-Pierre’as Leaudas, sukūręs kultinius vaidmenis režisierių Francois Truffaut, Agnes Varda, Jerzy Skolimowskio, Tsai Ming-Liango filmuose.
„Auksinė kamera” už geriausią debiutą
„Dievaitės“ (Divines) apie dvi naivias paaugles imigrantes, kurias maištingas likimas priverčia dirbti gatvės gangsterei ir įsitraukti į lengvai nuspėjamas meilės, narkotikų, pavojų, nusikaltimų intrigas.
Houda Benyamina (Prancūzija)
Geriausias trumpametražis filmas
„Laiko kodas“ (Timecode) apie du požeminio garažo apsaugos darbuotojus (merginą ir vaikiną), kurie per savo pamainas mėgsta šokti prieš kameras ir palieka vienas kitam tikslų laiko kodą įrašo peržiūrai.
Juanjo Gimenezas (Ispanija)
Specialus žiuri paminėjimas
„Mergina, kuri šoko su velniu“ (The Girl Who Danced with the Devil)
Joao Paulo Miranda Maria (Brazilija)
Konkursinė programa „Ypatingas žvilgsnis“ (Un Certain Regard), kurioje dalyvavo 18 filmų, o juos prodiusavo 20 skirtingų šalių.
„Ypatingo žvilgsnio“ prizas už geriausią filmą
„Laimingiausia diena Oli Maki gyvenime“ (The Happiest Day in the Life of Olli Mäki)
Juho Kuosmanenas (Suomija)
1962 metais vos 8 profesionalias kovas iš 10 laimėjęs suomių boksininkas ruošiasi varžytis dėl pasaulio čempiono titulo su 64 dvikovas laimėjusiu amerikiečiu. Kol jis stengiasi numesti svorį iki reikalingų 57 kg, viešųjų ryšių specialistai išpučia masinį ažiotažą apie Oli Maki nenugalimumą. Per spaudos konferenciją boksininkas supranta, kad jo širdį aplankė meilė.
Žiuri prizas
„Harmonija“ (Harmonium)
Kôji Fukada (Japonija)
Geriausias režisierius
Mattas Rossas (JAV) už maištingąją komediją „Fantastiškas kapitonas“ (Captain Fantastic) apie anarchistą tėvą (aktorius Viggo Mortensenas), kuris šešis vaikus auklėja atokiau nuo modernios civilizacijos ošiančiame miške.
Geriausias scenarijus
Delphine Coulin ir Muriel Coulin (Prancūzija) už dramą „Atostogos po karo“ (The Stopover) apie Afganistane kariavusio būrio tris poilsio dienas „viskas įskaičiuota“ tipo kurortiniame Kipro viešbutyje
Specialus prizas
„Raudonas vėžlys“ (The Red Turtle)
Michaelas Dudokas de Witas (Prancūzija)
Legendinėje Japonijos anime studijoje „Ghibli“ prodiusuotas nuostabi vieno žmogaus odisėją į negyvenamą salą ir lemtingą pažintį su raudonu vėžliu.
Paralelinė programa „Dvi režisierių savaitės“ (Director’s Forthnight)
Konfederacijos CICAE prizas
„Vilkas ir avys“ (Wolf and Sheep)
Shahrbanoo Sadat (Danija, Švedija, Prancūzija, Afganistanas)
Kino teatrų tinklo „Europa Cinemas“ prizas
„Legionierius“ (Mercenary)
Sacha Wolff (Prancūzija)
Prancūzijos autorių asociacijos SANAC prizas
„Draugiškas baseinų projektas“ (The Together Project)
Solveig Anspach (Prancūzija, Islandija)
Paralelinė programa „Kritikų savaitė“ (Critic’s Week)
Didysis prizas
filosofinė nuotykių drama „Mimozos“ (Mimosas) apie alinančią ir epinę kelionę per Atlaso kalnus.
Oliver Laxe (Ispanija).