„Auksinė palmės šakelė“ atiteko filmui, kurio veiksmas vyksta JAV Vidurio Vakaruose praeito amžiaus 6-ame dešimtmetyje ir kuriame pirmą kartą drauge vaidina Bradas Pittas bei Seanas Pennas. Viešumos vengiantis 67 metų T.Malickas asmeniškai nedalyvavo teikiant vieną iš labiausiai geidžiamų kino pasaulio apdovanojimų, jo vardu kalbėjo vienas iš filmo prodiuserių Billas Pohladas.
„Žinau, kad jis sužavėtas šio apdovanojimo, kaip ir mes visi“, – sakė B.Pohladas per apdovanojimų ceremonijos kulminaciją, vainikavusią 12 dienų trukusį festivalį.
„Gyvybės medis" buvo ilgas kelias“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie spalvingo siužeto filmą, kuriame B.Pittas vaidina tironišką tėvą, gyvenantį su trimis sūnumis viename Teksaso miestelyje. S.Pennas šioje juostoje vaidina suaugusį vyriausiąjį sūnų.
Varžėsi 20 filmų
Antruoju pagal svarbą Kanų Didžiuoju prizu šiemet pasidalijo dviejų filmų kūrėjai. Jis atiteko režisieriui Jeanui Pierre'ui Dardenne ir jo broliui Lucui, kurie anksčiau jau dukart yra pelnę „Auksinę palmės šakelę“ už filmą „Berniukas su dviračiu“, taip pat Turkijos kino kūrėjui Nuri Bilge Ceylanui už dramą „Kartą Anatolijoje“. 35 metų Prancūzijos aktorė Maiwenn Le Besco, pasirinkusi režisierės karjerą, pelnė trečiuoju pagal svarbą laikomą žiuri prizą už policijos dramą „Polisse“.
Laureatė atrodė labai susijaudinusi, kai uždususi užbėgo ant scenos vilkėdama raudoną suknią be petnešėlių. Be kita ko, ji padėkojo Paryžiaus policijos vaikų apsaugos skyriui, kuriame ji leisdavo dienas ir naktis, kurdama savo filmą. 40 metų danas Nicolas Windingas Refnas pelnė geriausio režisieriaus titulą už įtampos kupiną „film noir“ stiliaus juostą „Drive“ apie kaskadininką, pamišėliškai lakstantį automobiliu Los Andželo gatvėmis, žlugus banko apiplėšimo planui.
42 metų Izraelio kino režisierius Yossefas Cedaras pelnė apdovanojimą už geriausią scenarijų filmui „Išnaša“ apie dešimtis metų tarpusavyje besivaržančius tėvą ir sūnų – Talmudo tyrinėtojus. Dėl pagrindinių šio prestižinio kino festivalio apdovanojimų varžėsi 20 vaidybinių filmų, kurių daugumą pastatė Europos režisieriai. Palyginti nedaug filmų buvo iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, ir nė vieno filmo iš Lotynų Amerikos. Kanų festivalio laureatus išrinko devynių narių vertinimo komisija, kuriai vadovavo legendinis JAV aktorius Robertas De Niro.
Išrinko geriausius aktorius
Geriausia aktore pripažinta Kirsten Dunst, už vaidmenį danų režisieriaus Larso von Triero apokaliptinėje psichologinėje dramoje „Melancholija“ („Melancholia“), o geriausio aktoriaus apdovanojimas atiteko prancūzui Jeanui Dujardinui už pagrindinį vaidmenį režisieriaus, turinčio lietuviškų šaknų, Michelio Hazanavicius sukurtoje nebyliojo kino juostoje „Artistas“ („The Artist“).
Sekmadienį vykusi apdovanojimų teikimo ceremonija vainikavo festivalį, kurį buvo aptemdęs organizatorių sprendimas paskelbti nepageidaujamu asmeniu danų režisierių Larsą von Trierą, kai šis pareiškė jaučiantis tam tikrų simpatijų Vokietijos nacių lyderiui Adolfui Hitleriui, nors vėliau teigė tik pajuokavęs.
„Tai bent savaitė buvo“, – sakė 29 metų K.Dunst, kuri atrodė aiškiai sutrikusi, kai L.von Trieras ištarė savo prieštaringai įvertintą pareiškimą per spaudos konferenciją, tačiau sekmadienį švytėjo iš džiaugsmo, priimdama apdovanojimą. KDunst ir aktorė Charlotte Gainsbourg „Melancholijoje“ vaidina seseris, kurios labai skirtingai priima žinią, jog Žemė bus greitai sunaikinta, susidūrusi su kita planeta.
Geriausiu aktoriumi pripažintas 38 metų J.Dujardinas suvaidino išpuikusią Holivudo žvaigždę M.Hazanavicius filme, kuriame žaviai ir sėkmingai atkurta praeito amžiaus 3-ojo dešimtmečio pabaigos stebuklinga nespalvotų nebyliojo kino juostų dvasia. „Maniau, jog to niekada nepavyks padaryti, – žurnalistams sakė vienas iš garsiausių Prancūzijoje, tačiau beveik nežinomas užsienyje aktorius. – Tuo išties reikėjo tikėti.“
„Kitoks žvilgsnis“
Šeštadienį buvo išdalyti Kanų kino festivalio antrosios programos „Kitoks žvilgsnis“ („Un Certain Regard“), kurioje rodomos originalia estetika ir idėjiniu turiniu išsiskiriančios kino juostos, apdovanojimai. Geriausio šios programos filmo apdovanojimas atiteko dviem juostoms: Pietų Korėjos režisieriaus Kim Ki-Duko emocingam ir ovacijomis sutiktam kinematografiniam autoportretui „Arirang“ ir vokiečių režisieriaus Andreaso Dreseno dramai „Atgal kelio nėra“ apie paskutines vieno mirštančio vyro dienas.
Iraniečių disidentas Mohammadas Rasoulofas už savo darbą „Sudie“ pelnė „Kitokio žvilgsnio“ geriausio režisieriaus apdovanojimą, bet Irano pareigūnai neleido jam atvykti į festivalį, tad apdovanojimą jo vardu atsiėmė žmona. „Kitokio žvilgsnio“ žiuri prizas atiteko rusų režisieriaus Andrejaus Zviagincevo „Jelenai“.
Larso von Triero akibrokštas
Festivalio žiūrovai sutiko, kad ši 64-oji Kanų kino šventė pranoko pernykštę, kuri nukentėjo dėl prasto oro, ekonomikos krizės ir Islandijos ugnikalnio išsiveržimo, sutrikdžiusio skrydžius visoje Europoje. Tačiau šįkart skandalą sukėlė 55 metų L.von Trieras – nuolatinis Kanų festivalio dalyvis ir 2000 metų „Auksinės palmės šakelės“, kuri jam buvo paskirta už „Šokėją tamsoje“, laureatas.
Kai spaudos konferencijoje jo buvo paklausta apie pavėluotai aptiktas vokiškas šaknis, juoduoju humoru ir politiniu nekorektiškumu garsėjantis režisierius atsakė: „Labai norėjau būti žydas, bet sužinojau, kad iš tiesų esu nacis“. Jis pridūrė, kad „net truputį užjaučia“ Hitlerį. Vėliau L.von Trieras atsiprašė, bet festivalio organizatoriai vis tiek paskelbė jį „persona non grata“, taip iš esmės liepdami jam nesirodyti apdovanojimų įteikimo ceremonijoje, bet palikdami jo filmą konkursinėje programoje.
Čia galite peržiūrėti Kanų festivalio favorito – juostos „Gyvybės medis“ („The Tree of Life“) anonsą:
