Kai filmo pradžioje pamatai eilutę: „Paremta tikrais faktais“, pasidaro įdomu. Tikėtina, kad tai nebus sąžiningas tikrovės atvaizdavimas. Dramos vardan aktoriai labiau stengsis, kad veikėjai būtų įdomūs nei tikslūs, dalis įvykių ir daugelis dialogų bus išgalvoti. Tačiau bent viena detalė išlieka – tai tikrame gyvenime tikriems žmonėms tikrai nutikusi istorija.
Skamba neįtikėtinai, bet šiuo atveju „karo šunys“ – absoliučiai tikri. Tai tikrai buvo suktinę parūkyti mėgę vos dvidešimties sulaukę veikėjai, kurie įžvelgė galimybę užsidirbti iš ginklų prekybos. E.Diverolis tuo užsiiminėti pradėjo dar būdamas 16-os. Tuo tarpu D.Packouzas apie ginklų prekybą nežinojo nieko, o iki judviejų susitikimo dirbo masažistu.
Priešistorė ir faktai
Šaltojo Karo metu Rytų Europoje susikaupė milijonai ginklų. Karui taip ir neįsiplieskus, ginklų prekeiviai kaip mat susidomėjo šiomis atsargomis. Pentagonui kaip tik to ir reikėjo – žmonių, kurie galėtų šiuos ginklus įsigyti savais metodais, o po to legaliai tiekti kovotojams Irake ir Afganistane. Suprantama, kad patys amerikiečiai tiesiogiai į tai veltis negalėjo.
Kaip tik dėl to, tuometinio prezidento G.W.Busho administracija pakeitė viešųjų pirkimų įstatymus, kad dalis kontraktų atitektų smulkiajam verslui – įskaitant ir kariuomenės aprūpinimą. Taip atsirado daugybė tarpininkaujančių bendrovių, kurioms šie įstatymai atnešė stulbinančio pelno.
Amerikos įsikišimas į konfliktus Irake ir Afganistane nerodė džiugių perspektyvų, o šaliai kainavo labai daug, ypač – dėl lengvabūdiško požiūrio į biudžetą. Skaičiuojama, kad 2008-aisiais karinių kontraktų burbulas buvo išsipūtęs iki beveik 400 milijardų JAV dolerių.
Diverolis ir kompanija „AEY“
Tokios įmonės kaip „AEY“ vadinamos „priedangos bendrovėmis“. Jos negamina jokios produkcijos ir nevykdo jokios veiklos tiesiogiai. Keletą metų po to, kai E.Diverolis nusipirko šią, jau kurį laiką nenaudotą, įmonę iš savo tėvo, viskas ko jam užteko darbui buvo biuras Majamyje, telefonas ir kompiuteris.
Vis dėlto, net ir tokiais metodais „AEY“ pavyko sudaryti brangius kontraktus dėl amunicijos JAV specialiųjų operacijų pajėgoms, ginklų kariuomenei Irake tiekimo bei ne vieną sutartį dėl paramilitarinės įrangos tiekimo: šalmų, neperšaunamų liemenių, baterijų ir t.t.
Kas kita, kai sutarties vertė siekia beveik 300 milijonų JAV dolerių. 2007-aisiais E.Diverolio ir D.Packouzo kompanija laimėjo šį konkursą ir tapo pagrindiniu ginklų ir amunicijos tiekėju Afganistano policijai ir kariams. Bėda, kad šios sutarties sąlygų „AEY“ iki galo taip ir neįvykdė, užtat ši istorija išgarsėjo visame pasaulyje.
Filmas „Karo Šunys“
„Karo šunys“ pasakoja visą dviejų draugų, nesimačiusių nuo mokyklos laikų, istoriją prekiaujant ginklais. E.Diverolis (akt. Jonah Hillas) šį verslą buvo pradėjęs dar prieš keletą metų, tačiau stambiausius kontraktus įvykdė tik prisijungus D.Packouzui (akt. Miles‘as Telleris).
Komedija – pats tinkamiausias žanras tokio tipo istorijai, nes veikėjų požiūris į jų vykdomą veiklą yra tikrai komiškas. Juk skamba neįtikėtinai, kad pagrindinis ginklų paieškos įrankis galėtų būti „Google“, kad milijonų vertės sutartis galima sudarinėti stipriai apsirūkius „žolės“, kad galima apgyvendinti narkotikų prekeivį kaimynystėje ir t.t.
Beje, D.Packouzas artimai bendradarbiavo su filmo kūrėjais, pasakodamas detales ir populiarindamas filmą. Jis netgi nusifilmavo vienoje iš scenų, kurioje grojo gitara senelių namuose. Tuo tarpu E.Diverolis ne tik atsisakė bendrauti, bet ir buvo iškėlęs kino studijai ieškinį, siekdamas uždrausti filmo platinimą.
Filmą „Karo šunys“ galite legaliai pažiūrėti internetinėje „Telia“ televizijoje.
