Filme pasakojama tikrais faktais paremta istorija apie du jaunus vaikinus, kurie rado būdą, kaip užsidirbti iš JAV invazijos į Iraką. Ginklų prekyba buvo toji geniali mintis, aplankiusi Efraimą Diverolį (aktorius Jonahas Hillas). Verslui sparčiai augant, auga ir vaikinų ego bei godumas. Kažkokiu būdu Efraimas ir Deividas (aktorius Milesas Telleris) laimi 300 milijonų sutartį apginkluoti Afganistano karius. Tačiau ištikti ekstazės vaikinai ne iš karto supranta, kad galbūt šis kąsnis jiems yra per didelis.
Amerikietiškoji svajonė – dirbk ir turėsi viską – kine puoselėjama nuo neatmenamų laikų. Tiesa, po truputį amerikietiškoji svajonė įgauna naują pavidalą – sukčiauk, vok ir turėsi viską. Būtent tokio pobūdžio filmus vis dažniau kuria Holivudo prodiuseriai. Turbūt visi puikiai atsimenate puikų Martino Scorseses filmą „Volstrito vilkas“, būtent jis ir supopkultūrino juodosios amerikietiškosios svajonės idėją.
T. Phillipsas tikrai turėjo mintį prajuokinti ir priversti smarkiai pamąstyti, bet volstritiška svajonė nepasiekė mūsų.
T.Phillipsas tikrai turėjo mintį prajuokinti ir priversti smarkiai pamąstyti, bet volstritiška svajonė nepasiekė mūsų.
Nei juoko, nei pamąstymų, tik akivaizdūs bandymai imituoti skorsezišką stilių, paklojus „Pagirios Las Vegase“ pagrindą, kurį kino gerbėjai tik ir atsimena.
Tiek vienas, tiek kitas filmas yra paremti tikrais žmonėmis ir jų istorijomis. „Karo šunys“ yra paremtas „Rolling Stones“ žurnalo straipsniu. Tai ne pirmas filmas, sukurtas pagal žurnalistų atkapstytas istorijas. Sofios Coppolos „Elitinis jaunimas“ taip pat yra laikraščio straipsnio istorija, patekusi į prodiuserių rankas.
Nors vieno iš pagrindinių veikėjų asmeninė istorija nustebintų bet kokią kompaniją prie bokalo alaus ir atkreiptų bent jau kelių merginų dėmesį, žiūrėdami filmą tokio efekto nepajusime. Nors Milesas Telleris yra šio filmo pagrindinis antiherojus, tačiau jauno aktoriaus bandymą pelnyti žiūrovų simpatijas užgožia jo kolega Jonahas Hillas.
Nors Johanas Hillas puikiai supranta, kad dirba ne su Scorsese, jis ir toliau išlaiko aukšto lygio vaidybą, dėl kurios ir iškilo į rimtų projektų padangę. Žiūrėdami „Volstrito vilką“ ir „Žmogų, pakeitusį viską“ džiaugėmės jo nepriekaištinga vaidyba A klasės filmuose, C klasės filme aktorius tiesiog dominavo. Beje, kaip ir nepagrindinio vaidmens atlikėjas Bradley Cooperis.
J. Hillo juokas – vienintelis dalykas, kuris buvo tikras ir privertė žiūrovus kikenti.
Humoras nėra svetimas šiam režisieriui –labiausiai žinomi jo filmai persmelkti komedijos. Visgi, bandymas vienu metu būti dviejose vietose ir kirto filmui per kojas. J.Hillo juokas – vienintelis dalykas, kuris buvo tikras ir privertė žiūrovus kikenti.
Jei kino salėje filmas kažkokiu būdu privers jus nusišypsoti, tai po filmo bus sunku atsiminti, kas jame buvo juokingo.
Nors filmas reklamuojamas ir žiūrovas bandomas užkabinti ant „tikrais faktais“ kabliuko, personažai yra per daug nuspėjami ir per daug žinomi kino industrijai. Abu blogi, bet vienas blogesnis. Būtent šiuo „tikrų faktų“ arkliuku filmo kūrėjai bando numalšinti kritiką dėl personažų pilkumo. Galbūt neteisinga lyginti T.Phillipsą su M.Scorsese, bet taip pat yra neteisinga manyti, kad paėmus šaukštą deguto ir sumaišius jį su medumi nieko neatsitiks.
Apibendrinus galima sakyti, kad tai nėra pats blogiausias metų filmas, jis turbūt be konkurencijos patenka į „Top 15“. Režisierius bandė padaryti linksmą, komplikuotą, amerikietiškos svajonės pripildytą filmą su skorseziškais elementais ir peršokti iš žinomo kaip „Pagirios Las Vegase“ filmų režisieriaus į kažką.
Deja, filmas, turėjęs per dviejų jaunų ir nieko neišmanančių pardavėjų portretus atskleisti ginklų prekybos verslo užkulisius, tapo dar viena serialo „Ginklų pardavimas kvaileliams“ serija, kur viskas taip paprasta ir lengva.
