Lietuvos kino ekranuose vasario 17 d. startuos speciali šių metų apdovanojimui nominuotų trumpametražių filmų programa „Oskarų trumpukai 2017“, kurios sudėtyje – penki, išskirtinai Europoje sukurti, trumpametražiai. Galbūt trumpas metras yra tiesiausias kelias ir Lietuvos vardui sužibėti nominantų sąraše?
Šia proga kalbiname lietuvių kino režisierius ir be užuolankų klausiame – kuris metras vis tik geriau: ilgas ar trumpas?
2012-aisis už trumpametražį filmą „Dešimt priežasčių“ pelnęs „Sidabrinę gervę“, o šiemet savo pirmąjį ilgo metro darbą „Šventasis“ pristatantis Andrius Blaževičius sako, jog tiek vienas, tiek kitas formatas yra vienodai geri.
„Viskas priklauso nuo temos ir idėjos, kurią režisierius nori išrutulioti. Yra labai daug režisierių, kurie gali sukurti ilgametražį filmą, o trumpo gero – niekaip. Ir atvirkščiai. Labai gaila, kad trumpas metras dažnai Lietuvoje nevertinamas. Taip neturėtų būti,“ – sako kūrėjas.
„Ilgio lyginimo klausimas tuo „geriau“ aspektu man nelabai prasmingas, kadangi iš prigimties – tai techninės kilmės skirtumas, atsiradęs su konkrečiomis techninėmis galimybėmis ir visai kitokioje kino gamybos sistemoje nei šiandieninė Europoje,“ – teigia Karolis Kaupinis, už trumpo metro darbą „Triukšmadarys“ 2015-aisiais įvertintas „Sidabrine gerve“. –
„Man pirmiausia ateina ne techninė dalis, ne „kokio ilgio darysiu“, o kas ir apie ką, kodėl. Tada jau sprendi, kokio ilgio tai turi būti, ar trumpo metro tam pakaks. Galbūt trumpas metras geriau tuo, kad gali greičiau išvysti ekraną. Bet apie tai darydamas negalvoji. Galvoji apie konkrečią idėją ir viskas. Juolab, kad kol kas nė vieno ilgo nesu padaręs, tad net ir tas mano asmeninis lyginimas tik teorinis, ne patirtinis. Žiūrovui įdomūs gali būti abu, abu gali būti neįdomūs. Ilgis to nelemia.“
Režisierė Jūratė Samulionytė, nuo 2005-ųjų kurianti įvairaus žanro ir ilgumo darbus, trumpametražius filmus vertina kaip iššūkį metančią ir daugiau kūrybinės laisvės režisieriui suteikiančią formą.
„Nėra nei geriau, nei blogiau. Svarbiausia, kuris „metražas“ geriausiai atskleidžia idėją ir taikliausiai papasakoja istoriją,“ – sako ji. „Kartais norimos atskleisti idėjos niekaip nepapasakosi per 20 minučių, o kartais atsiranda puiki, trumpa istorija, kuriai visai nereikia pusantros valandos.
Gaila, kad Lietuvoje net pradedantys kino kūrėjau skuba prie pilnametražių filmų. Trumpas metras – puiki treniruotė pradžiai bei savęs, komandos, stilistikos išbandymas. Problema ta, kad Lietuvoje labai sunku platinti trumpametražius didžiuosiuose ekranuose. Dažnai kino teatrai neranda jiems nišos. Bet mane žavi, kad trumpas metras labiau atviras eksperimentams ir visokioms išprotėjusioms idėjoms, kurias įgyvendinti ilgame metre gali būti ne taip lengva. Šiuo metu kuriu pilnametražį dokumentinį filmą, bet niekada neatsisakau sugrįžti prie smagiojo trumpametražio kino.“
Tuo tarpu į klausimą, kuris metras geresnis, režisierius Domas Petronis, naujausią savo darbą „Šaknys karčios“ pristatęs šių metų „Scanoramoje“, atsako vienareikšmiškai:
„Trumpas, nes jei nuobodus filmas, tai greitai baigiasi. Dėmesio, ekstra pliusai: po trumpametražių programos gali pasigirti, kad „šiandien pažiūrėjau 6 filmus“, svarbu nekonkretizuoti kokius.“ (juokiasi)
„Oskarams“ nominuotų trumpametražių filmų programą „Oskarų trumpukai 2017“ nuo vasario 17 d. galima pamatyti Vilniuje kino teatruose „Multikino“, „Pasaka“ bei Ozo kino salėje, Kaune – „Cinamon“ ir „Romuva“, Marijampolėje – kino teatre „Spindulys“ bei kino teatre „Pirmas kadras“ Mažeikiuose.
