Italų režisieriaus Luca'o Guadagnino, Europoje pamilto dėl jo sukurtos romantinės dramos „Aš esu meilė“ (orig. Lo sono l'amore) (2009), naujausioje kino juostoje „Didesni purslai“ (2015) narpliojamas komplikuotas 4-ių asmenų bičiulystės, peraugančios į aistringą romaną, epizodas.
Atokioje, mažytėje Italijos saloje Panteleroje atostogas idiliškai leidžiančią roko muzikantę Marianne ir jos vaikiną fotografą, kino dokumentiką Paulą aplanko jų senas draugas Harris su jauna ir itin žavinga savo dukra Penelope.
Tiesa, šis svečių atvykimas nėra įprastas. Mat Harris tik neseniai susipažino su savo dukra, todėl jį išvydę draugai ją palaikę jo mergina. Tačiau šis nesusipratimas anaiptol nėra jam nemalonus. Charizmatiškas, komunikabilus, puiku humoro jausmą turintis Haris sugeba išsisukti iš bet kokios situacijos.
Persipynę gyvenimai
Netrukus išaiškėja ir dar daugiau intriguojančių detalių – Harris yra ne tik Mariannes kūrybos įkvėpėjas, bet ir buvęs ilgametis jos vaikinas, kuris, po jų išsiskyrimo, Mariannę supažindino su Paulu.
Prisiminimuose, kurie vis perbėga šių atostogų metu, galime išvysti, jog Marriannes jaunystė buvo itin audringa – ją lydėjo šlovė, kurią vainikuodavo pašėlę kokaino vakarėliai. Tuo tarpu jos vaikino Paulo gyvenimas etapais buvo itin destruktyvus – jis kentė nuo alkoholizmo ir depresijos.
Nors šie epizodai – viso labai išgyventos praeities fragmentai, tačiau jie padeda suprasti, kodėl persimainę šių žmonių gyvenimai šiandien išlieka neramūs. Neįpareigojantį laisvalaikį leidžianti ketveriukė netrukus pajunta, jog keista jausmų maišatis ima ir vėl pintis jų gyvenimuose.
Kol Marianne prisimena laikus su Harriu, jo dukra Penelopė vis daugiau laiko ima praleisti su Paulu. O kai vyrai atsiskiria nuo moterų, tiek vieni, tiek kiti ima dalintis pikantiškomis buvusių ir esamų santykių detalėmis.
Charakterių įvairovė
Meistriškai keturių personažų dramai atskleisti režisierius L.Gyadagnino neatsitiktinai pasirinko jam gerai pažįstamus talentingus aktorius – Tildą Swinston, Matthiasą Schoenaertsa, Ralphą Fiennesą ir Dakotą Johnson.
Kiekvieno iš šių aktorių įkūnyti personažai filme tarsi atsiskleidžiami kontrasto principu. Jeigu R.Fieneso personažas Haris yra tas savimi pasitikinti macho, kuris savo charizma ir kalbėjimo maniera tampa dėmesio centru, tai T.Swinston vaidinama Mariannes rolė pasižymi subtilumu – jos personažas dialoguose dalyvauja itin retai, todėl ji vaidina daugiau kūnu, nei kalba.
D.Johnson įkūnytas dukros personažas yra lengvai „perskaitomas“ ir statiškas – tai jaunyste ir seksualumu spinduliuojančios merginos amplua. Veikiausiai paslaptingiausiu išlieka M.Schoenaertso suvaidintas Paulas, kurio dinamika viso filmo istorijos eigoje skleidžiasi savitos intrigos pašvaistėje.
72-ame Venecijos kino festivalyje „Didesni purslai“ buvo nominuotas net 4-ioms nominacijoms, iš kurių pelnė 2 – už geriausią garso takelį ir inovatyviausią biudžetą.
Filmas sulaukė daugiausiai teigiamų atsiliepimų tiek „Rotten Tomatoes“, tiek ir „Metacritic“.