Po kelerių metų O. Hepranova tapo paskutine moterimi Čekoslovakijoje, kuriai buvo įvykdyta mirties bausmė. Debiutinio čekų režisierių Tomášo Weinrebo ir Petro Kazdos tikra istorija paremto filmo „Aš, Olga Hepranova“ („I, Olga Hepranova“) pasaulinė premjera įvyko šių metų Berlyno kino festivalyje, o visai netrukus juostą bus galima išvysti konkursinėje „Kino pavasario“ programoje „Nauja Europa – nauji vardai“.
Jauni režisieriai mokėsi Nepriklausomame kino koledže Piseko mieste ir Kino ir televizijos mokykloje FAMU Prahoje, kur Tomášas studijavo režisūrą, o Petras – kino scenaristiką. Filmo „Aš, Olga Hepranova“ scenarijaus autoriai ir režisieriai vadina jį egzistencine drama apie itin vienišą ir kitų nesuprastą žmogų. Pagrindinę heroję įkūnijusi puiki lenkų aktorė Michalina Olszańska festivalio kino ekranuose pasirodys ir kaip pasakiško balso undinė žudikė fantasmagoriškame miuzikle „Šokių aikštelės dukterys“ („The Lure“, rež. Agnieszka Smoczyńska). Abu filmai varžysis toje pačioje konkursinėje festivalio programoje.
Aktorė ir „Aš, Olga Hepranova“ režisieriai, kuriuos pavyko pakalbinti Berlyne, praėjus vos dienai po filmo premjeros, atvyks į „Kino pavasarį“ pristatyti savo darbo ir pabendrauti su žiūrovais.
Keletas klausimų T. Weinrebui ir P. Kazdai.
Kur išgirdote Olgos Hepranovos istoriją?
P. K. Kažkuris iš mūsų per Čekijos televiziją pamatė dokumentinį filmą apie įvykdytą nusikaltimą. Peržiūrėję jį drauge, nusprendėme, jog tai tinkama istorija pirmajai mūsų pilnametražei juostai. Tuomet atradome čekų rašytojo Romano Cíleko knygą ta pačia tema, kurioje buvo puikiai aprašytas Olgos gyvenimas ir pateikta daug faktinės informacijos.
Papasakokite apie tyrimą ir pasiruošimą filmui.
T. W. Kurti scenarijų pradėjome įstoję į FAMU. Turėjome mažai su kinu susijusios patirties. Pirmi scenarijaus variantai buvo per ilgi, nes norėjome įtraukti kuo daugiau surinktos medžiagos. Be minėto dokumentinio filmo ir knygos, kurie buvo pagrindiniai šaltiniai rašant scenarijų, pavyko surasti Olgos bylos dokumentus policijos ir teismo archyvuose.
Čekijoje ši istorija yra tabu, niekas apie tai nešneka.
Sutikome ir kažkiek Olgą pažinojusių žmonių, pavyzdžiui, jos sesę. Norėjome pasikalbėti ir su mama, net nuvažiavome prie jos namų, beldėme į duris, bet ji mūsų neįsileido. Manau, kad išsigando. Nors Olgą pažinoję žmonės atvirai apie ją nepasakojo, bet jų perteikti jausmai tikrai padėjo rašant. Be to, itin vertinga medžiaga buvo Olgos rašyti laiškai, kuriuos cituojame filme. Scenarijaus kūrimas truko ketverius metus.
Ar žmonės Čekijoje dar pamena šią istoriją?
T. W. Čekijoje ši istorija yra tabu, niekas apie tai nešneka. Daug vyresnio amžiaus žmonių yra girdėję, kad tai kažkada nutiko Čekoslovakijoje, bet vengia apie tai kalbėti.
Ar tiesa, kad filme ne tik gilinatės į Olgos asmenybę, bet ir bandote išanalizuoti kelią, vedusį link nusikaltimo?
T. W. Taip, filmas yra apie kelią ir įvairias itin svarbias smulkmenas, kurios iškyla pakeliui. Norime iškelti klausimą, kodėl taip atsitiko? Čekijoje daug šnekama apie šalies problemas, bet niekas nesiima jų spręsti.
Mūsų tikslas nebuvo vien papasakoti keistą istoriją, kažkada nutikusią Čekoslovakijoje, bet ir apgalvoti, iššaukti diskusiją, kodėl toks kraupus nusikaltimas buvo įvykdytas.
Pagrindiniam vaidmeniui pasirinkote puikią jaunosios kartos aktorę M. Olszanską. Kaip ją atradote bei kodėl aktorės ieškojote Lenkijoje, o ne Čekijoje?
T. W. Dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, norėjome, kad Olgą įkūnytų ne vietinis žmogus. Tai pagrindinė priežastis. Antra, Lenkijoje turėjome didesnį aktorių pasirinkimą, nei Čekijoje. Taip pat atsirado kooprodiusavimo galimybė. Ir dar vienas pretekstas – Michalina puiki aktorė. Olga pasirodo praktiškai kiekvienoje filmo scenoje, taigi žinojome, jog šiai, daug pastangų reikalaujančiai ir esminei rolei turime rasti charizmatišką ir lanksčią aktorę. Michalinos mes nežinojome, bet vos tik pamatę atrankos metu, susižavėjome. Ji priėmė iššūkį suvaidinti filme ir nesigėdijo eksperimentuoti vaidindama, netgi sekso scenose.
P. K. Prisiminiau patį nereikšmingiausią aspektą – Michalinos išvaizda panaši į Olgos.
Papasakokite apie savo ateities planus?
Žinome, kad norime kurti dar vieną filmą apie šiandieną, bet šį kartą nebesiremti tikra istorija. Turime tris ar keturias idėjas. Jau pradėjome rašyti. Žinoma, kol kas skirti tam daug laiko negalime, nes filmas keliauja po festivalius, o mes iš paskos, bet reikia užbaigti darbus iki galo, paleisti Olgą Hepranovą ir pradėti naują etapą su kitu filmu.
